Simbolinis interakcionizmas yra viena iš trijų pagrindinių sociologinės minties klasių ir yra požiūris, kad žmonės reaguoja į kitus žmones ir objektus remdamiesi asmenine nuomone, kurią jie suteikė tam objektui. Tai, kaip žmonės bendrauja vieni su kitais, gali pakeisti žmogaus požiūrį taip, kad objektas jiems turėtų skirtingą reikšmę. Terminas kilęs iš Herberto Blumerio, kuris paaiškino simbolinio interakcionizmo teoriją ir rėmėsi George’o Meado, Charleso Cooley ir Johno Dewey darbais. Teorija teigia, kad žmonės viskam priskiria simbolinę reikšmę ir pakeičia šią reikšmę, kad atitiktų dabartines socialines normas. Tada jie reaguoja į įvairias situacijas, atsižvelgdami į tai, kokią konkrečią reikšmę ta situacija jiems turi.
Herbertas Blumeris rėmėsi daugybe svarbių teorijų, kurdamas simbolinį interakcionizmą. Jis pažvelgė į Johno Dewey darbą, kuris manė, kad žmonių veiksmus galima geriau suprasti, jei pažvelgsime į jų aplinką ir žmonių, su kuriais jie bendrauja, tipą. George’as Meadas manė, kad kalba yra sudaryta tik iš simbolių, o žmonės kuria naujus žodžius, kad galėtų objektui priskirti prasmę. Tai taip pat suvaidino svarbų vaidmenį Blumerio teorijoje kartu su Charleso Cooley darbu, kuris yra vienas iš pagrindinių simbolinės sąveikos teorijos kūrėjų.
Simbolinio interakcionizmo teorija remiasi trimis svarbiomis dalimis: prasme, kalba ir mintimi. Žmonės objektams ar žmonėms, su kuriais liečiasi, suteikia skirtingas reikšmes ir elgiasi skirtingai, priklausomai nuo konkrečios reikšmės, kurią jie suteikė tam asmeniui ar daiktui. Norėdami išreikšti save vieni kitiems, žmonės kuria kalbą kaip simbolių rinkinį, kad suteiktų pavadinimus įvairioms pasaulio reikšmėms. Galiausiai, žmonės pasitelkia mintis, kad ištirtų savo įsitikinimus ir pakeistų dalykų interpretaciją, remdamiesi nauja informacija, kurią sužinojo apie objektą ar asmenį.
Pavyzdžiui, jei Mariją traukia Paulius, bet Paulius nejaučia šių jausmų, jiedu elgsis skirtingai. Marija Pauliaus veiksmus interpretuos kaip galimus požymius, rodančius, kad jis jai patinka, nes ji jam priskyrė simbolinę reikšmę būti potencialiu vaikinu. Paulius vis dar mato Mariją tik kaip draugę ir taip elgiasi su ja. Jei Marija pripažintų savo jausmus Pauliui, jis galėtų ją pamatyti kitaip ir ji būtų paveikusi jo suteiktą simbolinę reikšmę. Tai puikus simbolinio interakcionizmo pavyzdys kasdieniame gyvenime.