Sinovija arba sinovinė membrana yra minkštas audinys, kuris iškloja sinovinių sąnarių paviršius arba sąnarius su ertmėmis. Kai kurie sąnariai, turintys sinoviją, yra riešas, alkūnė, petys, klubas ir kelias. Žodis sinoviumas yra kilęs iš lotynų kalbos, reiškiančio „kiaušinis“, nes sąnario viduje esantis sinovinis skystis yra kiaušinio baltymo konsistencija ir išvaizda. Rankų ir pėdų sausgyslės turi panašią struktūrą kaip sinovinė membrana, vadinama sinoviniu apvalkalu.
Nors skirtingi sinovijos tipai skiriasi, audinys paprastai turi du sluoksnius – intimą ir subintimą. Subintima yra išorinis sluoksnis, kurį gali sudaryti įvairūs jungiamojo audinio tipai – nuo riebalinio iki pluoštinio iki laisvų alveolių. Intima arba vidinis sluoksnis susideda iš itin plono ląstelių lakšto. Sinovinė membrana skirta sulaikyti ir apsaugoti amortizuojantį ir sutepantį sinovinį skystį, kuris yra būtinas tinkamam sąnarių funkcionavimui.
Sinovijos intimoje yra dviejų tipų ląstelės, fibroblastai ir makrofagai. Sinoviniai fibroblastai gamina dvi svarbias sinoviniam skysčiui medžiagas – hialuronaną ir lubriciną. Hialuronanas yra ilgos grandinės cukraus polimeras, suteikiantis sinoviniam skysčiui kiaušinio baltymo konsistenciją ir padedantis išlaikyti jį vietoje. Lubricinas palaiko sąnarį suteptą, kad paskatintų judėjimą ir išvengtų traumų. Makrofagai yra baltųjų kraujo kūnelių tipas, kuris sugeria ir sunaikina nepageidaujamas daleles sinoviniame skystyje.
Priklausomai nuo atitinkamo sąnario, intimos paviršius gali būti lygus arba padengtas gaureliais, mažytėmis į plauką panašiomis iškyšomis, kurios leidžia sinovijai keisti formą, kai sąnarys juda. Po intima yra tankus kapiliarų tinklas arba mažos kraujagyslės, kurios palaiko sinovinę membraną ir sąnario kremzlę, aprūpinamą maistinėmis medžiagomis.
Esant medicininėms ligoms, įskaitant reumatoidinį artritą, sinovijos gali sustorėti ir sudirgti, sukeldamos sąnarių veiklos sutrikimus ir pažeidimus. Sudirgusi sinovijos membrana gali gaminti per daug sinovinio skysčio, todėl maistinėms medžiagoms sunku pasiekti kremzlę, arba ji pati gali pasisavinti per daug maistinių medžiagų, panašiai dėl to blogai maitinasi kitos sąnario dalys. Galiausiai, pažeista sinovinė membrana gali gaminti fermentus, kurie ardo kremzlę.