Sintetinė fonika – tai skaitymo mokymo metodas, kuris prasideda nuo pagrindinių raidžių garsų, žodžių maišymo ir įgarsinimo. Jis dažniausiai naudojamas labai ankstyvose mokymosi skaityti stadijose, kol mokiniai nesugeba atpažinti žodžių iš matymo. Tai skiriasi nuo visos kalbos ar analitinės fonikos metodų, kurie akcentuoja regimuosius žodžius ir knygų skaitymą, o ne skambančius žodžius.
Sintetinės fonikos procesas paprastai prasideda mokantis iššifruoti ir koduoti atskirus raidžių garsus. Šiame ankstyvame fonikos mokymosi etape dekodavimas reiškia raidės atpažinimą ir jos skleidžiamo garso atpažinimą. Kodavimas reiškia garso girdėjimą ir žinojimą, kokia raidė žymi tą garsą. Dekodavimas ir kodavimas yra pagrindiniai įgūdžiai, būtini atitinkamai skaitant ir rašant fone.
Išmokę iššifruoti ir koduoti atskirus garsus, mokiniai mokomi, kaip šie pagrindiniai raidžių garsai susijungia į žodžius. Šiame etape mokiniai turėtų sugebėti įgarsinti arba iššifruoti paprastus trijų raidžių žodžius ir sakinius, sudarytus iš trijų raidžių žodžių. Pavyzdžiui, sakinyje „Jim and Hal sat“ yra tik žodžiai, kurie atitinka labai paprastas fonetines taisykles. Studentai galiausiai mokomi garsų mišinių, tokių kaip /th/ ir /sh/, o tada išmoksta skambėti sudėtingesnius garsus.
Tik tada, kai mokiniai įvaldo šias pagrindines fonetines sąvokas, jie mokomi aukšto dažnio regėjimo žodžių, tokių kaip „pasakyta“ arba „vienas“, kurių negalima ištarti. Kadangi į šią kategoriją patenka tiek daug įprastų anglų kalbos žodžių, studentai, mokomi pagal sintetinės fonikos modelį, paprastai nesugeba anksti perskaityti net labai paprastų knygų. Mokiniai pradeda skaityti knygas tik tada, kai gerai suvokia daugybę fonetinių taisyklių.
Kiti skaitymo mokymo metodai, pavyzdžiui, visa kalba ir jos variantai, pakeičia šį procesą. Visa kalba pradedama mokant regimuosius žodžius, kurie sutinkami skaitant knygas. Šis metodas dažnai derinamas su analitine fonika, kai mokiniai mokosi fonetinių taisyklių analizuodami žodžius, kuriuos jau žino. Pavyzdžiui, mokiniai išmoktų žodį „katė“ jį pamatę ir pakartotinai girdėdami skaitomą knygos ar istorijos kontekste. Tada jie būtų mokomi, kad atskiros žodžio „katė“ raidės atitinka garsus /k/, /a/ ir /t/.
Pedagogai dažnai derina kelių skirtingų požiūrių į skaitymą aspektus. Sintetinė fonika labai naudinga neraštingiems mokiniams, kurie dar negali atpažinti jokių žodžių iš matymo. Išmokę kai kurias pagrindines fonikos taisykles, mokiniai gali pagerinti skaitymo sklandumą, atpažindami žodžius, jiems nereikės jų ištarti.