Sintetinė kalba nėra cheminio proceso, kuriame dalyvauja žodžiai ir įvairios medžiagos, rezultatas. Tai kalba, kurios viename žodyje yra daug morfemų. Morfemos yra mažiausi žodžio reikšmės vienetai. Sintetinės kalbos priešingybė yra „izoliuojanti kalba“, kurios viename žodyje yra nedaug morfemų. Kalbos, kuriose yra didelis morfemų santykis viename žodyje, apima tokias kalbas kaip vengrų ir suomių, kurios linkusios į ilgus konjugacijas.
Žodžiai susideda iš morfemų. Pavyzdžiui, žodis „etimologiškai“ susideda iš keturių morfemų. Šios morfemos yra etimologinės. Vien todėl, kad žodis yra ilgas, dar nereiškia, kad jis turi daug morfemų. Žodis „konjugacija“ turi tik dvi morfemas: konjugato joną. Trumpi žodžiai gali būti sudaryti iš kelių morfemų, pvz., „katės“, kurių daugiskaita arba viena morfema, pvz., „pertrauka“.
Yra keletas priežasčių, kodėl kai kurios kalbos turi daugiau morfemų nei kitos. Pavyzdžiui, anglų kalba prideda papildomą morfemą, kurios japonų kalba nedaro, nes anglų kalba daiktavardžiai daugiskaita. Germanų kalbos yra linkusios į daug morfemų, nes jos sukuria daugybę sudėtinių žodžių, tokių kaip „Schwarzwaldkirschetorte“, o tai reiškia „Juodojo miško vyšnių vartai“.
Kita didelių morfemų santykio priežastis yra konjugacija. Nors anglų kalba naudoja daug įvardžių ir artikelių, kad suteiktų žodžių reikšmę, kitos kalbos, pvz., vengrų, sujungia savo žodžius pridėdamos morfemų. Tokios kalbos, įskaitant lotynų kalbą, taip pat prideda daugiau morfemų, tokių kaip datyvinės ir akuzatyvinės morfemos.
Žinoma, sintetinėje kalboje ir tarp sintetinių kalbų yra skirtingi sintezės laipsniai. Santykinai kalbant, anglų kalba yra link lingvistikos izoliacinės dalies, tačiau sakiniai gali būti sudaryti su aukštu arba žemu sintezės lygiu, atsižvelgiant į tai, kaip išreiškiama reikšmė. Kinų ir japonų kalbos yra izoliuojančios kalbos.
Kita vertus, tokios kalbos kaip suomių kalba turi aukštą sintezės lygį. Tai leidžia kalbai išreikšti daugiau informacijos naudojant mažiau žodžių, bet taip pat reiškia, kad žodžiai yra ilgesni ir sunkiau ištariami. Kalbos negali būti vertinamos pagal vieną sakinį, nes daugelyje kalbų galima suformuluoti sakinį taip, kad jis daugiau ar mažiau atrodytų kaip sintetinė kalba.
Labai sintetinė kalba, pvz., Mohawk, taip pat gali būti nustatyta kaip polisintetinė kalba. Tai reiškia, kad žodžiai gali turėti daug morfemų reguliariai ir kartais vienu žodžiu gali būti išreikšti ištisi sakiniai. Kiti polisintetinių kalbų pavyzdžiai yra Japonijos ainu ir čiukčių kalba.