Su staziniu širdies nepakankamumu susijęs kvėpavimo pasunkėjimas yra žinomas kaip širdies astma. Širdies astma, kuri nėra laikoma tikrai astma, atsiranda dėl skysčių kaupimosi plaučiuose, vadinamo plaučių edema. Su šia būkle susiję simptomai gali imituoti tradicinės astmos simptomus, todėl norint tinkamai gydyti, būtina nustatyti širdies nepakankamumo buvimą. Širdies nepakankamumo sukelta astma laikoma rimta būkle, kuri gali tapti pavojinga gyvybei, jei nebus taikomas tinkamas gydymas.
Staziniam širdies nepakankamumui būdingas sutrikęs širdies raumens darbas, o tai neigiamai veikia kraujotakos sistemą ir pagrindinių organų veiklą. Astma, susijusi su širdies nepakankamumu, atsiranda dėl to, kad širdis nesugeba efektyviai pumpuoti, o tai neigiamai veikia tinkamą plaučių funkciją. Sutrikus širdies siurbimui, plaučiuose pradeda kauptis skystis, susiaurėja oro takai ir sumažėja deguonies srautas. Dėl oro srauto užsikimšimo asmuo švokščia ir atsiranda papildomų simptomų, susijusių su kvėpavimo pasunkėjimu.
Asmenys, sergantys širdies astma, gali švokšti arba jiems gali pasunkėti kvėpavimas mankštinantis, kasdienės veiklos metu arba naktį gulint lovoje. Skysčio kaupimasis plaučiuose sukelia tokius simptomus kaip kosulys, švokštimas ir dusulys. Asmenims, sergantiems širdies astma, taip pat gali pasireikšti ryškus kojų ir kulkšnių patinimas, padažnėti širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis bei atsirasti nerimas. Tie, kurie serga širdies nepakankamumo sukelta astma, gali pastebėti, kad jie gali geriau kvėpuoti naktį, jei miega sėdėdami ant kėdės, kitaip jie pabunda neramūs ir uždusę, kai bando miegoti gulėdami.
Stazinio širdies nepakankamumo diagnozė gali būti nustatyta taikant įvairius testus. Asmenims gali būti atliekami tyrimai, įskaitant krūtinės ląstos rentgenogramą, echokardiogramą ir širdies magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą. Taip pat gali būti atlikta širdies kateterizacija ir širdies streso testas, siekiant įvertinti širdies funkciją ir nustatyti bet kokius širdies raumens ritmo sutrikimus. Fizinės apžiūros metu gali būti nustatytas pleuros išsiliejimas arba skysčių susikaupimas aplink plaučius.
Norint sėkmingai gydyti širdies astmą, būtina tinkamai diagnozuoti. Širdies astma sergančių asmenų gydymas yra skirtas širdies veiklos gerinimui. Norint atkurti širdies funkciją, gali prireikti korekcinių procedūrų arba operacijos, pvz., vožtuvo keitimo ar vainikinių arterijų šuntavimo operacijos. Kai kurie asmenys gali gauti vienos ar dviejų kamerų širdies stimuliatorių arba implantuojamą kardioverterio defibriliatorių, kad būtų atkurtas tinkamas širdies ritmas ir siurbimo gebėjimas. Astmos simptomams palengvinti, kartu su širdies nepakankamumo gydymui skiriami papildomi deguonies ir bronchus plečiantys vaistai.
Vaistai gali būti naudojami kaip asmens gydymo schemos dalis, kai patvirtinama stazinio širdies nepakankamumo diagnozė. Diuretikai palengvina skysčių kaupimąsi plaučiuose ir palengvina kvėpavimą be švokštimo. Gali būti skiriami papildomi vaistai, padedantys stiprinti širdies raumenį, reguliuoti jo siurbimo gebėjimą ir atkurti funkcionalumą, pavyzdžiui, rusmenės glikozidai, angiotenziną konvertuojančio fermento (AKF) inhibitoriai ir beta adrenoblokatoriai. Gali prireikti gyvenimo būdo ir mitybos pokyčių, kurie yra asmens gydymo schemos dalis.
Vyresnio amžiaus asmenims, kuriems diagnozuotas stazinis širdies nepakankamumas ir kurie dažnai jaučia dusulį ar kvėpavimo pasunkėjimą, yra didesnė rizika susirgti širdies astma. Tie, kuriems nebuvo diagnozuotas stazinis širdies nepakankamumas, bet patiria su širdies astma susijusių simptomų, neturėtų per daug vartoti tradicinių vaistų nuo astmos. Tokių vaistų vartojimas tiems, kurie neserga astma, gali sukelti širdies aritmiją ir pabloginti esamus simptomus, dar labiau apsunkindami esamą širdies nepakankamumą.