Širdies kirmėlė yra parazitas, kuris užkrečia ir nualina kai kuriuos gyvūnus, ypač naminius gyvūnus, tokius kaip katės ir šunys. Kirminui reikalingi uodai, kad užbaigtų savo reprodukcinį ciklą, todėl jis dažniausiai paplitęs drėgnose, šiltose vietose, tokiose kaip Misisipės upės slėnis ir Meksikos įlanka. Nors galima visiškai išvengti, veterinarai gali ją gydyti tik ankstyvosiose stadijose, todėl kasmet miršta daug.
Širdies kirmėlės priskiriamos parazitinėms apvaliosioms kirmėlėms. Labiausiai paplitusi rūšis yra Dirofilaria immitis. Kirminai perneša savo infekciją gyvūnams, pavyzdžiui, vilkams, kojotams, šeškams ir lapėms, per uodus, bet ne tiesiogiai nuo vieno žinduolio kitam. Kaip ir kiti parazitai, jie turi daugiapakopį ramybės ir aktyvumo ciklą, kad pagerintų jų išgyvenimo galimybes.
Širdies kirmėlė prasideda nuo mažų, į kiaušinėlį panašių jauniklių, kurie cirkuliuoja užsikrėtusio gyvūno kraujyje. Šios mikrofilarijos tampa prieinamos uodams. Kai uodas geria žinduolio kraują, jis praryja mikrofiliarijas, leidžiančias jiems išsivystyti į subrendusias lervas vabzdžio viduje. Tai užtrunka kelias savaites, o po to uodas neišvengiamai nusodina širdies kirmėlių lervas atgal į žinduolį per kitą įkandimą. Užsikrėtusio gyvūno širdyje ir plaučiuose lervos užauga ir subręsta į vaisingą, suaugusį apvaliąją kirmėlę.
Šunys ir katės šiek tiek skiriasi savo infekcijos kokybe ir susijusiais simptomais. Šunims širdies kirmėlė dažniau migruoja į plaučių kraujagysles ir dešinę širdies kamerą. Čia kirminas gali augti daugelį metų, vingiuodamas per širdį ir galiausiai ją pasmaugdamas. Atrodo, kad katėms kirminai teikia pirmenybę plaučiams. Po kelių mėnesių naminiams gyvūnėliams gali pasireikšti simptomai.
Širdies kirmėlėmis serganti katė ar šuo bus pavargęs, lengvai varginantis, abejingas, ilgainiui pasunkėjęs kvėpavimas, kosulys, svorio kritimas, kraujo atkosėjimas, paviršutiniškas kvėpavimas ir negalėjimas nueiti didelių atstumų. Galbūt po kelerių metų gyvūnas gali mirti nuo stazinio širdies nepakankamumo, kurį sukelia širdies kirmėlės.
Kaip ir nuo blusų užkrėtimo, širdies kirmėlių galima išvengti kasmėnesinėmis vaistų dozėmis. Jų galite įsigyti veterinarijos gydytojo biure vietinių gelių, tablečių ar injekcijų pavidalu. Klimatose, kur parazitų paplitimas yra didesnis, dauguma veterinarų rekomenduoja kasmet atlikti tyrimus, kad įsitikintų, jog jūsų augintinis vis dar sveikas, net jei jis vartoja profilaktinius vaistus.
Širdies kirmėlę galima diagnozuoti atlikus kraujo tyrimą. Nustačius diagnozę, norint pradėti gydymą, reikalingi kiti metodai, leidžiantys įvertinti, kiek žalos buvo padaryta kepenims, inkstams, širdžiai ir plaučiams. Ankstyvosiose stadijose šūviai ir chirurgija gali pašalinti gyvūną nuo silpno užkrėtimo. Kai kuriems gyvūnams gali būti taikomas pasitikėjimo taškas. Pasitarkite su savo veterinarijos gydytoju, kad įsitikintumėte, jog jūsų katė ar šuo yra tinkamai apsaugoti.