Sirolimuzas yra imunosupresantas, skiriamas tiems, kuriems donoro organas yra persodintas. Taip pat žinomas kaip rapamicinas, šis vaistas yra bakterijų rūšies, vadinamos Streptomyces hygroscopicus, darinys. Sirolimuzas dažniausiai vartojamas siekiant išvengti organų atmetimo žmonėms, kuriems persodintas inkstas. Jis dažnai vartojamas vietoj kitų imunosupresantų, nes po ilgalaikio vartojimo yra mažesnė toksinio poveikio inkstams rizika.
Imunosupresantas yra vaistas, kuris slopina imuninę sistemą. Šie vaistai skiriami donoro organą gaunančiam asmeniui, siekiant užtikrinti, kad jo imuninė sistema nepultų priepuolio, galinčio sunaikinti organą. Imuninė sistema atakuoja donoro organus dėl to, kad ląstelės skiriasi nuo donoro organo, palyginti su recipiento ląstelėmis.
Sirolimuzas veikia užkertant kelią imuniniam atsakui į citokiną, vadinamą interleukinu-2. Citokinai yra molekulės, kurios veikia kaip cheminiai signalai, duodantys nurodymus imuninės sistemos ląstelėms. Interleukinas-2 yra gyvybiškai svarbus citokinas, būtinas aktyvuojant T ir B limfocitus, kurie abu gali prisidėti prie organus ardančio imuninio atsako.
Galimas sirolimuzo šalutinis poveikis yra sąnarių, skrandžio ir nugaros skausmas; skrandžio sutrikimas; viduriavimas; vidurių užkietėjimas; vėmimas; svorio priaugimas; rankų, kojų, kulkšnių ar pėdų patinimas; sunku užmigti; karščiavimas; ir bėrimas. Šie simptomai paprastai yra laikini, bet gali trukti ilgiau. Kiekvienas, kuris patiria šiuos simptomus, turėtų aptarti juos su savo gydytoju. Rimti simptomai yra neaiškios mėlynės ar kraujavimas, pasunkėjęs kvėpavimas, kosulys, dažnas šlapinimasis, regos sutrikimai, neįprastai greitas ar lėtas širdies plakimas ir nuotaikos pokyčiai. Kiekvienas, turintis vieną ar daugiau iš šių simptomų, turėtų kuo greičiau pasikalbėti su savo gydytoju.
Kadangi sirolimuzas slopina imuninę sistemą, visiems, vartojantiems šį vaistą, padidėja infekcijos rizika ir yra didesnė tikimybė patirti sunkių infekcijos simptomų. Vaistas gali sulėtinti žaizdų gijimą, padidinti cholesterolio kiekį kraujyje ir padidinti kraujospūdį. Be to, šio vaisto vartojimas padidina limfomos, odos vėžio ir tam tikrų kitų vėžio rūšių riziką. Tokie simptomai kaip pigmentinių odos dėmių ar apgamų pokyčiai, limfmazgių padidėjimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas ir naktinis prakaitavimas turėtų būti aptariami su gydytoju.
Žmonės, vartojantys šį vaistą, turėtų stengtis vengti kontakto su žmonėmis, sergančiais infekcinėmis ligomis, įskaitant peršalimą ir gripą, nes šis vaistas padidina jautrumą infekcijai. Vakcinacija turėtų būti atliekama tik gavus gydytojo sutikimą. Visų pirma reikia vengti gyvų skiepų, nes jie gali sukelti rimtą infekciją. Galiausiai, kiek įmanoma, reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių ir naudoti apsaugą nuo saulės lauke, nes padidėja odos vėžio rizika.