Sisteminė mielių infekcija yra potencialiai rimta ūminės grybelinės infekcijos rūšis. Candida genties rūšys paprastai gyvena žmogaus žarnyne nesukeldamos sveikatos problemų, tačiau jos gali suaktyvėti žmonėms, kurie vartoja tam tikrus vaistus arba kurių imuninė sistema nusilpusi. Sisteminė mielių infekcija paveikia kelias kūno vietas ir gali sukelti simptomus, pradedant nuo raumenų skausmų iki odos bėrimų iki galvos svaigimo. Priešgrybeliniai vaistai yra veiksmingi gydant daugumą infekcijų, jei jie skiriami ankstyvose infekcijos stadijose.
Candida grybų yra beveik visi žmonės. Jie linkę kolonizuoti drėgnas kūno vietas, įskaitant virškinamąjį traktą, burną ir moters makštį. Santykinai geros sveikatos žmonės retai patiria didelių viso kūno mielių infekcijų. Jei infekcija atsiranda, ji dažniausiai būna lokalizuota, pvz., pėdų grybelio, vaginito ar burnos pienligės. Sisteminė mielių infekcija dažniau pasireiškia labai jauniems ar pagyvenusiems žmonėms arba asmenims, kurių imuninė sistema ypač silpna. Didesnė rizika yra AIDS sergantiems pacientams ir žmonėms, vartojantiems imuninę sistemą slopinančius vaistus, tokius kaip steroidai ar chemoterapiniai vaistai.
Sisteminės mieliagrybių infekcijos simptomai gali būti labai įvairūs, tačiau daugumai pacientų pasireiškia aukšta temperatūra, galvos skausmai ir nuovargis, nes infekcija išplinta į jų kraują. Sąnarių ir raumenų skausmai yra dažni, taip pat virškinimo problemos, tokios kaip skrandžio spazmai, viduriavimas, vidurių užkietėjimas ir pykinimas. Infekcija gali sukelti labai skausmingas opas burnoje ir gerklėje, dėl kurių valgyti, kalbėti ir net kvėpuoti būna labai nepatogu. Be to, didelis odos plotas gali labai išsausėti, niežti ir pleiskanoti. Jei infekcija nebus aptikta ir negydoma anksti, galimi pavojingai aukštas kraujospūdis ir didelis protinis sumišimas.
Daugumą sisteminių mielių infekcijų galima diagnozuoti atliekant kruopščius fizinius tyrimus ir kraujo tyrimą. Kraujas surenkamas ir auginamas laboratorijoje, siekiant patvirtinti grybų buvimą ir tiksliai nustatyti, kuri rūšis yra atsakinga. Endoskopas gali būti naudojamas gerklės ar gimdos pažeidimams stebėti. Taip pat gali būti atliekami magnetinio rezonanso tomografijos skenavimai ir kiti diagnostiniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar nepažeista širdis, plaučiai, smegenys ar kiti organai.
Asmuo, turintis didelių simptomų, paprastai yra hospitalizuojamas ir jam į veną leidžiami vaistai bei skysčiai. Priešgrybeliniai vaistai, tokie kaip nistatinas ir flukonazolas, skiriami didelėmis dozėmis, siekiant kovoti su patogenais ir užkirsti kelią tolesniam jų plitimui. Atsižvelgiant į simptomus, taip pat gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai ir skausmą malšinantys vaistai. Ekstremaliais atvejais, kai labai pažeisti inkstai, širdis ar smegenys, gali prireikti skubios operacijos. Po gydymo ligoninėje žmogus gali tikėtis ilgai pasveikti nuo sisteminės mielių infekcijos, kurią sudaro lovos režimas ir kasdienis vaistų vartojimas.