Sisteminis vaskulitas yra rimta sveikatos būklė, kuri neigiamai veikia kraujotaką ir kraujagyslių funkciją. Sisteminis vaskulitas, dažnai pasireiškiantis autoimuninei ligai, gali sukelti nekrozę arba audinių mirtį dėl sutrikusio deguonies prisotinto kraujo tekėjimo. Šios būklės gydymas yra nukreiptas į jos progresavimo sulėtinimą ir paprastai apima imunosupresinių vaistų skyrimą.
Sisteminis vaskulitas, taip pat žinomas kaip sisteminis nekrotizuojantis vaskulitas, dažniausiai pasireiškia esant autoimuninei ligai, tokiai kaip mazginis poliarteritas arba reumatoidinis artritas, ir gali būti laikoma jau esamos būklės komplikacija. Nėra žinomos šios retos būklės kraujagyslių uždegimo išsivystymo priežastys. Sisteminis vaskulitas yra progresuojantis sutrikimas, kuris gali paveikti kraujagyslių funkciją bet kurioje kūno vietoje ir galiausiai kelti pavojų audinių ir organų sveikatai.
Asmenys, kuriems išsivysto sisteminis nekrozuojantis vaskulitas, gali patirti įvairius požymius ir simptomus, kurie gali turėti įtakos kelioms kūno sistemoms. Ankstyvajai ligos pradžiai paprastai būdingas ryškus nuovargis, karščiavimas ir neplanuotas svorio kritimas. Kai kuriems asmenims, kuriems pasireiškia simptomai, gali atsirasti odos pažeidimų, išbėrimų, išopėti audiniai arba išryškėti odos spalvos pakitimai, paveikti galūnes ar pirštus. Deguonies stokojantys audiniai galiausiai gali pradėti blogėti, o tai gali sukelti uždegimą ir diskomfortą paveiktoje vietoje.
Sisteminis nekrozuojantis vaskulitas taip pat gali neigiamai paveikti neurologinę funkciją, sukeldamas kalbos, judėjimo ir regėjimo sutrikimus. Asmenims taip pat gali pasireikšti lėtiniai galvos skausmai, traukuliai ar asmenybės pokyčiai. Kai kuriems gali pasireikšti skausmas, dilgčiojimas ar silpnumas galūnėse ir pirštuose. Kai kuriais atvejais gali pasireikšti sąnarių diskomfortas, sukeliantis pažeistų raumenų audinių uždegimą, spazmus ir atrofiją. Kiti simptomai, susiję su šia vaskulito forma, gali būti pilvo diskomfortas ir kruvinos išmatos.
Sisteminio vaskulito diagnozei patvirtinti gali būti atlikti keli tyrimai. Po fizinės apžiūros ir pirminės konsultacijos asmuo gali būti siunčiamas neurologinei apžiūrai, kuri įvertina kognityvinių, sensorinių ir motorinių įgūdžių funkcionalumą. Gali būti atliktas nusėdimo greičio testas esamam uždegimui išmatuoti, o kepenų funkcijai ir antikūnų kiekiui įvertinti gali būti naudojami kraujo tyrimai. Papildomi tyrimai gali apimti nervų biopsiją, siekiant įvertinti galimą nervų pažeidimą, ir šlapimo analizę.
Sisteminio vaskulito gydymas paprastai yra skirtas ligos progresavimo sulėtinimui. Paprastai kortikosteroidai, tokie kaip prednizonas, gali būti skiriami siekiant slopinti organizmo imuninį atsaką į uždegimą. Mažos steroidinių vaistų dozės, kaip ilgalaikio gydymo dalis, dažnai padeda sumažinti uždegimą, tačiau gali sukelti rimtą šalutinio poveikio riziką, įskaitant skysčių susilaikymą, susilpnėjusį imunitetą ir osteoporozę. Sunkiems vaskulito simptomams gydyti taip pat gali būti naudojami papildomi vaistai nuo uždegimo, tokie kaip ciklofosfamidas; nors ilgalaikis vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, įskaitant nuovargį, diskomfortą sąnariuose ir susilpnėjusią inkstų funkciją.
Prognozė, susijusi su sisteminiu vaskulitu, priklauso nuo ligos pasireiškimo, simptomų sunkumo ir bendros asmens sveikatos. Asmenims, sergantiems šia vaskulito forma, gali padidėti antrinių infekcijų, kurios gali išplisti į kitas kūno dalis, išsivystymo rizika. Organai ar audiniai, kuriuose yra sisteminio vaskulito sukelta nekrozė, gali išlikti ilgalaikiam fiziniam ar funkciniam pablogėjimui.