Sistemos modeliavimas yra kompiuterinis modelis, kaip konkreti sistema veiktų tam tikromis sąlygomis. Šie modeliavimai naudojami labai įvairiai – nuo pasiruošimo stichinei nelaimei iki patikrinimo, ar kompiuterio aparatinė įranga yra paruošta naudoti. Kai kurios sistemos modeliavimo formos naudojamos beveik visose kūrimo srityse, nepaisant to, kas kuriama. Sistemos modeliavimo naudojimas taip pat yra įprasta kompiuterių ir tinklų projektavimo praktika.
Plačiausia prasme sistemos modeliavimas atsako į klausimą „o jeigu?“ klausimas. Kai žmonės turi žinoti, kaip tam tikroje situacijoje reaguos tam tikra žmonių grupė, kompiuterinė sistema ar pagaminta dalis, jie naudojasi modeliavimu. Šie modeliavimai paprastai yra tikslūs situacijai, jei atsižvelgiama į visus kintamuosius.
Sistemos modeliavimas veikia matematiškai sukuriant imituojamus vakarėlius. Pirma, jis sukuria modelius skirtingiems modeliuojamiems dalykams. Šie modeliai yra konstrukcijos, pagrįstos duomenimis, įvestais į modeliavimą; kuo daugiau informacijos įvedama į sistemą, tuo tikslesnis modelis. Šie modeliai apima viską simuliacijoje – tiek dominantį objektą, tiek viską, su kuo jis sąveikaus. Kai modelis veikia, jis nustato veiksmo tikimybę, remdamasis įvairių programos modelių sąveika.
Tai, kuo sistemos modeliavimas skiriasi nuo įprasto modeliavimo, yra apimtis. Sisteminiai modeliai modeliuoja tarpusavyje susijusių veiksmų grupes. Tai reiškia, kad jie modeliuoja daugiau nei vieną sąveiką – jie modeliuoja priežastinį ryšį tarp kelių sąveikaujančių veiksnių. Toks sudėtingumo lygis leidžia sistemos modeliavimui pateikti informaciją apie aplinkybes, kurios nepatenka į paprastesnę programą.
Sistemos modeliavimo sudėtingumas leidžia modeliuoti daugybę skirtingų dalykų. Vienas iš pagrindinių naudojimo būdų yra gamyba ir plėtra. Galima imituoti nedidelės modifikacijos sąveiką su jau egzistuojančia sistema, pavyzdžiui, nauja mašina arba automobilio komponentu. Modeliavimas nustatys, ar papildymas yra vertas darbo, susijusio su detalės gamyba ar montavimu.
Kitas įprastas sistemos modeliavimo panaudojimas yra realaus pasaulio įvykių modeliavimas. Tokie dalykai kaip oro sistemos, gyvūnų migracija ir net žmonių reakcija į tam tikrus įvykius gali būti užprogramuoti į modeliavimą. Šie modeliavimai yra gyvybiškai svarbūs ruošiantis stichinėms ar žmogaus sukeltoms nelaimėms, tikrinant žmonių reakciją į įvairias imituojamas situacijas.
Paskutinis įprastas sistemos modeliavimo naudojimas yra tinklo sistemose. Šios sistemos – nuo kompiuterių tinklų iki vandentiekio ar elektros sistemų. Prieš sujungiant tinklą, modeliavimas gali padėti dizaineriams rasti pradinio projekto trūkumus ar problemas. Išspręsdami šias problemas modeliuodami, žmonės gali sutaupyti laiko ir pinigų realiame pasaulyje.