Kas yra sistemų tinklo architektūra?

Systems Network Architecture yra patentuotas tinklo protokolas, priklausantis ir parduodamas International Business Machines (IBM) nuo 1974 iki 2002 m. Šiame protokole yra grupė tarpusavyje susijusių programų, protokolų ir paslaugų, veikiančių IBM 3745/3746 ryšių valdiklyje. Šis valdiklis vis dar paplitęs tūkstančiuose skirtingų įmonių, ypač finansų įmonėse, tokiose kaip bankai ir maklerio įmonės. Nors IBM 3745/3746 ryšių valdiklio gamyba buvo sustabdyta, sistema vis tiek gauna naujinimus iš IBM, o daugelis trečiųjų šalių sistemų valdiklį naudoja kaip pagrindinę aparatinę įrangą.

„Systems Network Architecture“ protokolo esmė buvo pagrindinių kompiuterių sujungimas su kitais pagrindiniais kompiuteriais ir ryšio terminalais. Šis procesas pirmiausia buvo pasiektas naudojant tvirtus ryšius ir telefono linijas. Kai aštuntojo dešimtmečio viduryje ši technologija pasirodė rinkoje, pramonė, kuriai labiausiai reikėjo greito ir patikimo ryšio, buvo bankininkystė. Dėl to Systems Network Architecture tapo įprastu informacijos mainų tarp finansinių sistemų metodu.

Ši technologija buvo sukurta siekiant įveikti du pagrindinius to meto technologinius trūkumus. Ši pirmoji problema buvo pati komunikacijos sistema. To meto terminalai ir pagrindiniai kompiuteriai kalbėdami vieni su kitais naudojo laidinio ryšio prievadus. Šie prievadai buvo klaidingi, tačiau kai skirtingų gamintojų ar modelių prievadai bandė susisiekti, dėl klaidų dažnio ryšys dažnai buvo neįmanomas. Sistemų tinklo architektūra buvo technologinė perdanga, kuri privertė skirtingus prievadus veikti vienodai ir sumažino klaidų dažnį.

Kitas svarbus trūkumas buvo tiesiogiai integruotas į IBM sistemas. Tuo metu telefonų tinklas buvo toks prastas, kad perdavimas buvo itin lėtas. Siekiant įveikti šį technologinį apribojimą, dideli kompiuteriai prijungimui naudojo linijų paketus. Kiekvienas iš šių paketų turėjo šimtus ryšio linijų. Nors ryšys buvo lėtas, įvairiomis linijomis buvo gauta tiek daug informacijos, kad tai leido pasiekti pagrįstą perdavimo greitį.

IBM sistemose buvo užkoduotas 256 periferinių jungčių vienam procesoriui limitas. Nors tai buvo tinkama daugumai sistemų, nes jose buvo prijungta tik keletas spausdintuvų ir klaviatūrų, kiekviena linijos jungtis buvo laikoma atskira periferine įranga. Tai labai apribojo kompiuteriui prieinamų linijų paketų dydį. Sistemų tinklo architektūra leido sistemai nuskaityti linijų grupę kaip vieną periferinį įrenginį, padidindama galimų jungčių skaičių.

Keičiantis skaičiavimui, kartu keitėsi ir sistemų tinklo architektūra, bet nepakankamai greitai. Dėl šiuolaikinių skaičiavimo protokolų ir metodų tam tikri sistemų tinklo architektūros aspektai tapo sudėtingi arba pasenę. Dėl to 3745 m. pasibaigus IBM 3746/2002 ryšių valdiklio gamybos sutarčiai, ji nebuvo pratęsta. Trečiosios šalies sistema toliau gamino valdiklį ir atnaujinimo rinkinius iki 2009 m.