Širdies ūžesys yra papildomas garsas, atsirandantis tarp širdies plakimų ir paprastai gali būti aptiktas stetoskopu. Murmėjimas skirstomas į diastolinį, sistolinį ir nenutrūkstamą, priklausomai nuo to, kada jis atsiranda širdies plakimo cikle. Sistolinis širdies ūžesys atsiranda, kai susitraukia raumenys, išstumiant kraują iš širdies. Jis prasideda prieš pirmąjį širdies plakimo garsą arba jo metu ir baigiasi prieš antrąjį garsą arba jo metu.
Dauguma širdies ūžesių yra nekalti ir daugeliui vaikų tam tikru gyvenimo laikotarpiu diagnozuojamas ūžesys. Murzimą taip pat gali sukelti tokie veiksniai kaip aukštas kraujospūdis, anemija, nėštumas, karščiavimas ir skydliaukės veikla. Dauguma šių ūžesių išnyksta savaime, o jei ir išlieka, gydymo nereikia.
Sistolinis širdies ūžesys gali būti nekaltas arba nenormalus. Įprastas egzaminas su stetoskopu paprastai gali aptikti skirtumą. Kai yra ūžesys, gydytojas patikrins ūžesio trukmę, kada ir kur jis atsiranda ir ar jis yra aukštas, vidutinis ar žemas. Jis taip pat matys, ar garsas girdimas kaklo ir nugaros bei krūtinės srityje ir ar paciento padėties pasikeitimas turi įtakos ūžesiui. Egzaminas taip pat apims paciento istorijos sudarymą ir papildomų širdies ligos požymių, tokių kaip odos pamėlynavimas, dusulys, galvos svaigimas ir alpimas, paiešką.
Jei atsiranda nenormalus ūžesys, pacientas paprastai siunčiamas pas kardiologą. Norint patvirtinti pradinę diagnozę ir nustatyti, kas sukelia ūžesį, naudojami papildomi tyrimai, tokie kaip elektrokardiograma (EKG) ir echokardiografija. EKG registruoja elektrinį širdies aktyvumą ir parodo širdies plakimo greitį bei ritmą. Echokardiografija naudoja garso bangas, kad sukurtų širdies vaizdą, atskleidžiantį, kaip veikia vožtuvai ir kameros. Nenormalaus ūžesio gydymas paprastai apima ne paties ūžesio, o pagrindinės fizinės priežasties gydymą.
Gydytojas įvertins ūžesį nuo vieno iki šešių, atsižvelgdamas į triukšmo lygį. 1/6 ūžesys yra silpnas, o 6/6 – labai garsus. Sistolinis širdies ūžesys klasifikuojamas kaip išstūmimo ūžesys, sklindantis iš vožtuvų ir aplinkinių struktūrų, arba regurgituojantis ūžesys, atsirandantis, kai kraujas teka iš aukšto slėgio kameros į žemo slėgio kamerą.
Sistolinis širdies ūžesys gali būti toliau klasifikuojamas kaip funkcinis arba organinis. Funkcinis ūžesys randamas širdyje be jokių anomalijų ir paprastai yra nekaltas. Funkciniai ūžesiai, atsirandantys dėl fizinių būklių, tokių kaip anemija, nėštumas, skydliaukės veiklos sutrikimai ar aukštas kraujospūdis, paprastai išnyksta, kai išsprendžiama sveikatos problema. Organinis sistolinis širdies ūžesys yra širdies ar pagrindinių kraujagyslių struktūrinių defektų rezultatas. Nenormalūs vaikų širdies ūžesiai paprastai yra susiję su įgimtu širdies defektu; suaugusiems juos dažniausiai sukelia širdies vožtuvų problemos, susijusios su amžiumi, infekcija ar liga.