Sitara yra liutnios šeimos muzikos instrumentas, populiarus Indijoje, taip pat Vidurio Rytuose, pavyzdžiui, Irane, Izraelyje ir Turkijoje. Iš pirmo žvilgsnio instrumentas gali atrodyti kaip labai ilgakaklio tipo gitara. Kūnas arba moliūgas yra pagamintas iš tombos, kuri yra tuščiaviduris ir džiovintas moliūgas. Jawari arba tiltas reguliuoja instrumento toną. Sitaroje dažnai yra nuo 21 iki 23 stygų, tačiau grojamos ne visos stygos.
Stygos yra sluoksniuotos dviem lygiais. Jei viena styga plėšiama, kita styga suskamba arba skamba be reikalo. Sitara laikoma sunkiai įvaldomu instrumentu. Tai reikalauja gero pirštų miklumo ir lankstumo, nes natos yra toli viena nuo kitos. Stygos taip pat turi būti stipriai spaudžiamos, kad jos būtų nuspaustos.
Kadangi ant sitaros strypai yra kilnojami ir pakeliami, paprastai reikia nemažai pasitreniruoti, kad galėtum aiškiai pataikyti į natas. Gitaristas gali turėti pranašumą mokydamasis groti vienu, tačiau abiem instrumentais vis tiek grojama labai skirtingai. Skirtingai nei gitara, sitara grojama dviem kryptimis – vertikaliai iš viršaus į apačią ir horizontaliai iš kairės į dešinę. Šios dvi natų kryptys apima visą skalę, o nuplėšus pagrindinę eilutę galima pasiekti iki šešių natų skalėje. Naudojamas pešimas yra traukiamas iš dešinės į kairę, o tai yra priešinga lenkimo judesiui, naudojamam grojant bliuzo gitara.
Sitarai yra daugiau nei 400 metų ir ji tradiciškai naudojama klasikinėje Hindustano muzikoje. Jo muzika laikoma emocinga ir turėtų būti grojama nuoširdžiai. Ravi Shankar yra vienas garsiausių Vakarų pasaulio sitaristų. Jis išmokė groti šiuo instrumentu George’ą Harrisoną iš „The Beatles“, o Harrisonas grojo mažiausiai trijose „The Beatles“ dainose, įskaitant „Norweigan Wood“. Kitos roko grupės, tokios kaip „The Rolling Stones“ ir „Metallica“, keliose savo dainose atlieka sitarinę muziką.