Siuntėjo ID yra „Microsoft“ mokslininkų sukurtas metodas el. pašto pranešimo siuntėjui patikrinti. Tai yra viena iš daugelio taktikų, sukurtų įvairių darbo grupių, skirtų spręsti tokias problemas kaip el. pašto šiukšlės, sukčiavimas ir etiškai abejotinas el. pašto sistemų naudojimas. Sistema yra panaši į siuntėjo politikos sistemą (SPF), nors ji veikia šiek tiek kitaip, daugiausia dėmesio skiriant skirtingiems el. laiško aspektams, siekiant patikrinti siuntėjo tapatybę.
Pagal siuntėjo ID, kai kam nors į serverį atkeliauja el. laiškas, serveris ieško pradinės informacijos antraštėse ir su domeno vardų serveriu (DNS) patikrina, ar nurodyta siuntėjo identifikacija atitinka serverio duomenis. Jei el. laiškas, tariamai atėjęs iš exampleemailservice.com, perkeliamas į kitą serverį, siuntėjo ID sistema žino, kad el. laiškas bando apgauti gavėją, versdamas asmenį manyti, kad jis ateina iš vienos vietos, o iš tikrųjų iš kitos.
Sistema pažymės el. laiškus, kurių kilmė neatitinka jų antraštėse pateiktų teiginių. Juos galima ištrinti, grąžinti siuntėjui, išsiųsti į šiukšlių gaudyklę arba karantine. Siuntėjo ID sistemą galima sukonfigūruoti taip, kad ji geriausiai atitiktų vartotojų poreikius. Kai kurie vartotojai nori žinoti, kokie el. laiškai yra pažymėti, o kiti gali norėti, kad žmonės, bandantys juos apgauti, žinotų, jog el. laiškai nepasiekiami.
Siuntėjo ID trūkumas yra tas, kad jei įrašai yra pasenę arba klaidingi, kaip gali atsitikti, el. laiškas gali būti įstrigęs sistemoje, kai jis iš tikrųjų yra teisėtas. Gali užtrukti iki 48 valandų, kol informacijos pakeitimai pasklis visoje DNS sistemoje. Pavyzdžiui, kažkas gali perkelti domeną į naują prieglobą ir tada išsiųsti el. laišką draugui. El. laišką sugautų siuntėjo ID autentifikavimas, nes jis neatitiktų esamo įrašo, kurį randa sistema, nors jis yra tikras.
Kaip ir kitos priemonės, skirtos padidinti el. pašto ir kompiuterių saugumą, siuntėjo ID turi stipriąsias ir silpnąsias puses. Žmonės, norintys palengvinti klastojimą, šiukšlių siuntimą ir panašią veiklą el. paštu, gali ieškoti sprendimų ir išnaudojimų, kad galėtų pasinaudoti spragomis, kurias randa tokiose saugos sistemose. Dėl šios priežasties saugumo ekspertai rekomenduoja sukurti saugumo sluoksnius. Pavyzdžiui, jei kenkėjiškas el. laiškas praslysta pro siuntėjo ID, jį gali sugauti antivirusinė programa ir išsiųsti į karantiną, kol kas nors jį atidaro ir užkrės sistemą.