Sjogreno sindromas yra autoimuninis sutrikimas, kuris pasireiškia maždaug 1 iš 500 žmonių, daugiausia vidutinio amžiaus moterų, kurios sudaro apie 90 % sergančiųjų. Dažniausi simptomai yra pernelyg sausos akys ir burna dėl mažesnio ašarų ir seilių susidarymo, nors kiti simptomai pasireiškia įvairaus laipsnio. Tai gali būti artritas, raumenų ir nervų skausmas, sumažėjusi skydliaukės funkcija arba patinusi skydliaukė ir padidėjęs limfmazgių skausmas ar patinimas. Nukentėjusieji taip pat gali jausti nuovargį ir miego trūkumą.
Nors Sjogreno sindromas gali pasireikšti vienas (pirminis), jis taip pat gali būti antrinis, susijęs su kitais autoimuniniais sutrikimais, pvz., vilklige ir reumatoidiniu artritu. Nors galbūt tai sukelia keli genai, ji nėra lengvai perduodama iš kartos į kartą. Kiti mokslininkai teigė, kad tai nėra paveldima, bet gali atsirasti po kontakto su tam tikrais virusais. Norint patvirtinti priežastį, reikia atlikti daugiau tyrimų.
Esant autoimuniniams sutrikimams, organizmas neatpažįsta normalių kūno funkcijų ir cheminių medžiagų gamybos. Sergant Sjogrenu, organizmo baltosios ląstelės atakuoja ir kovoja su natūraliais ašarų ir seilių gamybos procesais. Sausos akys gali sukelti paraudimą, deginimą ir niežėjimą. Dėl burnos džiūvimo gali padidėti dantų ėduonis, labai skaudėti gerklę, o sunkesniais atvejais gali būti sunku kalbėti ar ryti. Taip pat gali susilpnėti skonio pojūtis.
Diagnozė dažnai nustatoma, kai nustatoma antrinė Sjogreno liga. Pacientams, sergantiems žinomais autoimuniniais sutrikimais, kuriems yra akių ir burnos džiūvimas, dažnai nereikia daug papildomų tyrimų. Medicinos specialistai taip pat tikrina pacientus, kurie vartoja tam tikrus vaistus, pvz., triciklius antidepresantus, nes jie gali sukelti panašų poveikį.
Pirminio Sjogreno sindromo atveju oftalmologas gali ištirti akis ir išmatuoti ašarų susidarymą. Kai kuriais atvejais atliekama vidinės lūpos biopsija, kuri gali parodyti seilių liaukų pažeidimą. Daugumai pacientų, kuriems įtariami atvejai, taip pat atliekami kraujo tyrimai, siekiant nustatyti, ar kraujyje nėra tam tikrų cheminių medžiagų, sukeliančių autoimuninius sutrikimus.
Kaip ir daugumos autoimuninių sutrikimų atveju, ši būklė nėra išgydoma, tačiau yra gydymo būdų, kurie gali padėti sumažinti poveikį. Sausoms akims gydyti dažniausiai naudojamas dirbtinių ašarų akių lašai. Ypač atsargiai jas reikia naudoti sauso oro aplinkoje, pavyzdžiui, lėktuvuose arba biuruose, kuriuose naudojamas oro kondicionierius. Kai dirbtinės ašaros nepakankamai išsprendžia problemą, kartais bandoma atlikti operaciją, siekiant sulėtinti ašaras gaminančių liaukų sunaikinimą.
Gera burnos higiena yra būtina. Reguliarus dantų valymas yra privalomas, o dantų pastose turi būti mažai peroksido. Taip pat gali padėti sumažinti skysčių, išsekančių iš organizmo drėgmę, vartojimą, pavyzdžiui, gaiviųjų gėrimų su kofeinu ar kava. Be to, gali reikėti įvertinti vaistų, sukeliančių burnos džiūvimą, riziką ir naudą.
Kai atsiranda kitų skausmingų simptomų, skausmui malšinti gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip ibuprofenas arba naprokseno natrio druska. Jei liga rimtai pažeidžia kūno organus, sveikatos priežiūros specialistai gali skirti steroidų, kad sumažintų skausmą ir galimą infekciją. Sjogreno sindromu sergantiems pacientams taip pat stebimas limfmazgių vėžys, nes jis dažniausiai pasireiškia maždaug 5% sergančiųjų.
Be vaistų, skirtų simptomams gydyti, pacientams paprastai patariama laikytis švelnių pratimų, kurie gali padėti sumažinti nuovargį ir taip pat kovoti su kai kuriais skausmais, susijusiais su raumenų ir sąnarių patinimu. Be papildomų komplikacijų, tokių kaip limfinis vėžys, Sjogreno liga neturi įtakos gyvenimo trukmei. Tinkamai gydant, daugelio šiuo sutrikimu sergančių žmonių gyvenimo kokybė nepablogėja.