Skaistalai arba raudoni – tai makiažo tipas, dažnai tepamas ant veido skruostų šepetėliu, siekiant suvienodinti odos atspalvį arba suteikti daugiau spalvos. Jis dažniausiai randamas miltelių pavidalu, bet gali būti ir kitų formų, pavyzdžiui, kremų ar skysčių. Kartais skaistalai naudojami ir tam, kad veidas atrodytų platesnis ar ilgesnis.
Manoma, kad, kaip ir daugelis kitų makiažo formų, skaistalai kilę iš senovės Egipto. Senajame Testamente yra ištraukų, kuriose minimos įvairios makiažo rūšys. Nors dažniausiai skaistalais tepami tik skruostikauliai, senovės žmonės dažnai jais tepdavo ir lūpas. Vyrai kartais taip pat nešiodavo skaistalus tokiu būdu.
Viktorijos laikais ši kosmetika buvo laikoma amoralu. Blyški oda paprastai buvo laikoma madingu statuso rodikliu. Moterys, kurios norėjo šiek tiek spalvos, paprastai sugnybtų skruostikaulius. Šiuolaikinėms moterims toks būdas dažniausiai nerekomenduojamas, nes kartais gali atsirasti dėmių išbėrimų ar lūžti kapiliarai.
Ankstyvosiose formose skaistalai buvo gaminami iš tokių dalykų kaip šilkmedžiai, burokėlių sultys ar braškės. XVIII amžiuje buvo naudojamos pavojingesnės medžiagos, tokios kaip gyvsidabris ir švinas – ši tendencija nutrūko maždaug XX a. 18-ajame dešimtmetyje. Šiais laikais skysti ir kreminiai skaistalai dažniausiai gaminami iš unikalių dažiklių ir šalto kremo. Miltelių pavidalo paprastai gaminami iš talko miltelių, nudažytų rožiniu arba raudonu atspalviu rožių vandeniu, karminu arba dygminu.
Kai kurios moterys pasirenka nešioti skaistalus nuolat, ypač jei jų oda yra šviesi. Kiti mieliau dėvi jį tik ypatinga proga. Teatro režisieriai dažnai reikalauja, kad aktoriai jį pritaikytų, nes dėl scenos šviesų oda gali atrodyti blyškesnė, nei yra iš tikrųjų.
Norintys nešioti, kad veidas atrodytų platesnis, turėtų pradėti žiūrėti tiesiai į veidrodį ir nuo akies vidurio iki smilkinio tepti tamsų atspalvį. Viršutinėje skruostikaulių dalyje galima tepti šviesesnę spalvą.
Jei norima siauresnio veido efekto, tamsus makiažo atspalvis paprastai tepamas šalia plaukų linijos ir išorinių veido kraštų, sustodamas akių lygyje. Išvaizdą galima užbaigti įdėjus šviesesnę spalvą virš ir po tamsesne spalva. Be skruostų ir akių zonų, skaistalais taip pat kartais gali būti dulkės kakta, nosis ir smakras.