Skaitmeninės televizijos dekoderis konvertuoja skaitmeninius signalus į analoginius signalus; ši technologija leidžia informaciją priimti skaitmeniniu būdu, bet žiūrėti per televizorių, kuriuose nėra skaitmeninių galimybių. Daugelyje šalių jau yra arba šiuo metu vyksta perėjimas nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo, paprastai žinomo kaip skaitmeninė televizija (DTV), o skaitmeninės televizijos dekoderis renka skaitmeninius signalus iš eterio ir verčia juos naudoti ne skaitmeninėje televizijoje. Naudojant dekoderį, skaitmenines stotis galima žiūrėti standartiniu skaitmeniniu formatu arba didelės raiškos (HD), priklausomai nuo įrenginio ir televizoriaus. Kiti dekoderio pavadinimai yra skaitmeninės televizijos adapteris (DTA), skaitmeninio-analoginio keitiklio dėžutė ir keitiklio dėžutė; šiuos įrenginius galima įsigyti daugelyje parduotuvių, kuriose parduodami elektroniniai prietaisai. Tačiau ne visi dekoderiai yra fizinės dėžutės; daugumoje naujesnių televizorių yra įmontuotas dekoderis, todėl nereikia keitiklio dėžutės.
Tikslas
Galbūt dažniausia priežastis naudoti skaitmeninės televizijos dekoderį yra gauti geresnę garso ir vaizdo kokybę, daug geresnę nei tai, ką siūlė buvęs analoginis procesas. Daugelio šalių vyriausybė priėmė sprendimą pereiti prie visiškai skaitmeninio transliavimo, siekdama atlaisvinti dalį transliavimo spektro; dėl šio jungiklio daugelio šalių gyventojams tapo būtina įsigyti skaitmeninės televizijos dekoderį, kad galėtų žiūrėti televizorių, nes analoginių stočių nebėra. Šis perėjimas prie tik skaitmeninio yra skirtas daugeliui tikslų: visuomenės saugumo departamentai galės nemokamai naudotis daugiau kanalų, o nepanaudotos spektro dalys gali būti parduodamos aukcione belaidžio ryšio bendrovėms tokioms reikmėms kaip belaidis plačiajuostis ryšys.
1996 m. JAV Kongresas priėmė įstatymą, pagal kurį kiekvienai televizijos stočiai buvo suteikti papildomi transliavimo kanalai, kad jos galėtų pradėti transliuoti skaitmeniniu ir analoginiu būdu. Nuo 13 m. birželio 2009 d. visi televizijos signalai Jungtinėse Valstijose turėjo būti transliuojami skaitmeniniu formatu, todėl kai kurie senesni televizoriai buvo pasenę nenaudojant dekoderio. Daugelis Pietų Amerikos ir Europos šalių pasirinko transliuoti tiek analoginius, tiek skaitmeninius signalus, kol bus galima visiškai konvertuoti; kitos Europos šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai ir Suomija, visiškai perėjo tik prie skaitmeninio, o kitos šalys dar nepradėjo konversijos proceso. Galima rasti žemėlapius ir tvarkaraščius, kurios šalys pereis prie skaitmeninės televizijos, kurioms perėjimui reikės naudoti skaitmeninės televizijos dekoderį ir perėjimų terminus.
Tinkamas nustatymas
Norint prijungti skaitmeninės televizijos dekoderį prie analoginio televizoriaus, reikės televizijos antenos. Antenos laidai bus prijungti prie keitiklio dėžutės galo lizde arba varžtais, pažymėtais „antena“. Tada keitiklio dėžė turi būti prijungta prie televizoriaus. Daugumoje skaitmeninės televizijos dekoderių yra raudonos, baltos ir geltonos RCA lizdai arba įsukamas bendraašis kabelis. Nesvarbu, kuriam metodui pritaikytas konkretus skaitmeninės televizijos dekoderis, kabelius reikės prijungti prie atitinkamos TV įvesties. Galiausiai dekoderis turi būti prijungtas prie sienos ir įjungtas.
Skaitmeninės televizijos dekoderiams, kurie naudoja RCA įvestis, televizoriuje turi būti nustatytas pagalbinis įvesties kanalas, o jei naudojami bendraašiai kabeliai, televizorių paprastai reikės sureguliuoti į trečią arba ketvirtą kanalą. Turi būti naudojamas nuotolinio valdymo pultas, susietas su skaitmeninės televizijos dekoderiu, priešingai nei įprastas televizoriaus nuotolinio valdymo pultas, tačiau norint reguliuoti garsumą ir įjungti bei išjungti televizorių, reikės televizoriaus nuotolinio valdymo pulto.