Skaitmeninio tūkstantmečio autorių teisių įstatymas (DMCA) yra federalinis įstatymas, priimtas 1998 m. Pagal jį kriminalizuotas programinės įrangos, kuri suteikia žmonėms galimybę pasiekti autorių teisių saugomos medžiagos, pvz., muzikos failų, DVD ar programinės įrangos programų, kūrimą arba naudojimą. Taip pat nusikalstama platinti autorių teisių saugomą medžiagą.
DMCA akstinas yra tas, kad kompiuterių piratavimas greitai sumažino tų, kurie platino informaciją internete arba pardavinėjo programines programas, pelną. Piratinių medžiagų, pvz., tekstų apdorojimo programos, kopijų ar muzikos dublikatų kūrimas tapo vis didesniu galvos skausmu internetu besinaudojančioms ar iš jo uždirbančioms įmonėms.
DMCA siekė tai išspręsti nustatydama konkrečias taisykles dėl autorių teises pažeidžiančių asmenų baudžiamojo ir civilinio persekiojimo. Kai kuriais atvejais pažeidimas apima plagiatą, tinkamai nenurodant konkrečius šaltinius arba tyčinę vagystę. Tai taip pat apima programavimo kodą, kuris gali suteikti prieigą prie užkoduotos medžiagos.
Pavyzdžiui, tokios programos kaip „Napster“ yra tiesioginis DMCA pažeidimas, nes jos leido žmonėms atsisiųsti muzikos failus nemokant muzikantams ir įrašų kompanijoms. Ši programa galėjo išvengti duomenų kodavimo, kad žmonės galėtų neteisėtai atsisiųsti medžiagą, kaip apibrėžta DMCA.
„Napster“ uždarymo priešininkai teigė, kad DMCA peržengė save, nes žmonės dalinosi dokumentais, nesiekdami pelno už naudojimąsi jais. Tačiau net ir šis dalijimasis teoriškai pažeidė DMCA, todėl Napster buvo įsakyta uždaryti.
2006 m., remiant įrašų ir filmų pramonei, siūlomas DMCA pertvarkymas dar labiau sugriežtintų apribojimus tokiems elementams kaip failų bendrinimas. Ne visi palaiko šią pradinio DMCA peržiūrą. Pavyzdžiui, vienas iš siūlomų DMCA tikslų yra „YouTube“, kur žmonės dažnai dalijasi autorių teisių saugoma medžiaga.
Sukeldama tam tikrą ginčą, viena pagrindinė įrašų kompanija „Warner“ suteikia teisę bet kam naudoti savo įrašus trumpiems filmams ar vaizdo įrašams kurti. Kitų įrašų kompanijų veiksmai gali padėti užbaigti gresiančius ginčus dėl „YouTube“ autorių teisių pažeidimų ir palengvinti žmonių bendrinimą bei eksperimentavimą su filmų ir muzikos failais.
Dabar yra daug organizacijų, kurios nepritaria tolesniam DMCA griežtinimui, tačiau jų pasipriešinimas gali reikšti mažai, nes šioms organizacijoms trūksta kai kurių programinės įrangos, įrašų ir filmų pramonės gigantų lobistinės galios.