Skaitmeninis 3D naudoja poliarizaciją, kad 2D vaizdas atrodytų trimatis. Paprastai filmuose naudojami poliarizuoti akiniai, norint pamatyti 3D judesį, tačiau vaizdus galima žiūrėti ir be objektyvų, nors jie gali atrodyti neryškūs. Skaitmeninis 3D nenaudoja spalvų variacijų, kurios naudojo raudoną, mėlyną ir žalią spalvas, kad sukurtų 3D efektus senesniuose filmuose.
Žmogaus akys yra žiūronos. Tai reiškia, kad kiekviena akis mato skirtingą vaizdo dalį, o abi yra sujungtos, kad smegenyse būtų sukurtas vienas vaizdas. Tradiciniai 3D vaizdai žymimi raudona ir mėlyna spalva. Atitinkamų spalvų lęšiai leidžia akims matyti vaizdus, kurių gylis yra už ekrano ribų. Naudojant spalvų variantus, vaizdai gali pasirodyti nespalvoti.
Skaitmeninis 3D naudoja daugelį šių sąvokų, tačiau spalvų variantus pakeitė poliarizacija. Vaizdai poliarizuojami, o akiniai su skirtingų poliarizacijų lęšiais sukuria 3D efektą. Kino teatruose skaitmeniniams 3D filmams ekrane rodyti paprastai naudojamas vienas arba du projektoriai. Jei naudojamas vienas projektorius, vaizdo poliarizacijai valdyti gali būti įrengtas jungiklis. Kai naudojami du projektoriai, vaizdai vienu metu rodomi abiem akimis.
Skaitmeninė 3D animacija filmuose prasidėjo lėtai. Chicken Little pirmą kartą buvo išleistas Šiaurės Amerikoje 2005 m. Kuriant filmą buvo panaudota skaitmeninė animacija, kuri vėliau buvo perteikta 3D peržiūrai. Vėliau anksčiau išleisti filmai, tokie kaip „The Nightmare Before Christmas“, „Toy Story“ ir „Toy Story 2“, buvo pakartotinai išleisti kaip 3D filmai.
Šiandien norint žiūrėti 3D filmus per namų televizorių, reikia naudoti 3D akinius. Elektronikos kompanija „Philips“ pirmoji sukūrė namų televizorių, galintį rodyti skaitmeninius 3D vaizdus be akinių. Su juo ant televizoriaus paviršiaus uždedamas objektyvas, sukuriantis skaitmeninį 3D efektą. Tačiau tradicinės televizijos stotys ar filmai šiame rinkinyje dažniausiai atrodo neryškūs, o vartotojai praneša, kad vaizdai gali būti iškraipyti tam tikrais kampais.
Skaitmeninių 3D vaizdų galima rasti ir internete. Šiuose vaizduose nenaudojama ta pati 3D technologija kaip filmams ir televizijai. Paprastai jie naudoja šešėlius ir judesius, kad priverstų žiūrovus pamatyti tai, kas ekrane atrodo kaip 3D vaizdas. Skaitmeninis menas ir kompiuterių fono paveikslėliai taip pat dažnai randami skaitmeninėje 3D formate.
Vienas iš populiariausių 3D meno kūrinių yra autostereograma. Vaizdai yra 3D vaizdas, patalpintas 2D meno kūrinyje. Kai akys yra priverstinai nesufokusuotos, paprastai galima pamatyti antrą vaizdą. Kai kurie žiūrovai praneša, kad susitelkę į vieną iš šių paslėptų paveikslėlių jaučia akių raumenų tempimą.