Skaitmeninis pasakojimas yra pasakojimo forma, kuri atliekama naudojant technologijas. Tai reikšmingas nukrypimas nuo žodinės tradicijos daugelyje kultūrų, kuriose istorijos perduodamos iš žmogaus žmogui, ir nuo rašytinės pasakojimo tradicijos. Skaitmeninis pasakojimas yra dinamiškas, kartais apibūdinamas kaip daugialypės terpės požiūris į pasakojimą, ir jis turi daugybę naudojimo būdų. Kai kuriose vietose, kur galima pamatyti skaitmeninį pasakojimą, yra klasės, muziejai, istorinės draugijos ir bendruomenės organizacijos.
Naudojant skaitmeninį pasakojimą, yra keletas būdų, kaip pateikti istoriją. Kas nors gali papasakoti savo balsu, o vaizdai ir žodžiai rodomi ekrane. Skaitmeninis pasakojimas taip pat gali apimti vaizdo įrašus, muziką, garsą iš kitų šaltinių ir kitas menines išraiškas, kad būtų galima papasakoti istoriją. Nors pasakojimas pirmuoju asmeniu tebėra populiarus, pasakotojas gali pasirinkti kitas perspektyvas.
Skaitmeninis pasakojimas gali trukti nuo dviejų iki 10 minučių, priklausomai nuo istorijos. Jame gali būti tokių funkcijų, kaip pasirinkti nuotykių elementą, kuris leidžia žmonėms tiesiogiai bendrauti su istorija, ir reikia sukurti besišakojančią istoriją, kuri suteikia daugybę galimybių žmonėms, norintiems įsitraukti į istoriją. Jis gali būti įterptas į svetainę, rodomas ekrane arba įtrauktas į garso apžvalgą.
Klasėje skaitmeninis pasakojimas gali būti naudojamas įvairiais edukaciniais būdais. Mokiniai gali kurti savo skaitmenines istorijas, išmokti naudoti skaitmeninio pasakojimo technologijas, įrašydami istorijas apie savo gyvenimą arba sukurtus mitus. Mokytojai taip pat gali pateikti medžiagą skaitmenine forma. Pavyzdžiui, mokytojas, atliekantis indėnų mitologijos skyrių, gali rodyti skaitmenines istorijas, kurias sukūrė indėnų vyresnieji, kad mokiniai galėtų susisiekti su istorijomis ir žmonėmis, priklausančiais kultūrai, kurioje istorijos ir toliau pasakojamos.
Istoriniam archyvavimui skaitmeninis pasakojimas gali būti labai vertingas. Daugelis žodinės istorijos projektų, kuriuose renkamos istorijos ir duomenys iš vyresnio amžiaus žmonių, išgyvenusių įdomius įvykius, gali naudoti skaitmeninį pasakojimą šioms istorijoms įrašyti. Kai kuriems žmonėms, kviečiamiems papasakoti savo istorijas, gali patikti jas paversti skaitmeninėmis istorijomis, o kiti gali tiesiog pridėti garso ir vaizdo artefaktų, kuriuos istorikas gali panaudoti skaitmeninėje istorijoje. Ši istorijų pasakojimo technika taip pat naudojama teikiant informaciją muziejų lankytojams, istorinę reikšmę turinčioms bendruomenėms ir kt.