Skaitymo ir rašymo atmintis yra elektroninės saugyklos tipas, naudojamas kompiuteriuose ir kituose įrenginiuose, kuriuose gali būti saugoma informacija, o vėliau ta pati informacija gali būti nuskaityta. Yra keletas fizinių skaitymo ir rašymo atminties formų, tokių kaip kompiuterio laisvosios kreipties atminties (RAM) lustai, standieji diskai ir perrašomi kompaktiniai diskai (CD-RW). Šio tipo atminties tikslas gali būti nuolat saugoti informaciją, kad būtų galima naudoti vėliau, pavyzdžiui, CD-RW atveju, arba suteikti galimybę greitai pasiekti informaciją, kuri buvo sukompiliuota arba įkelta, kaip yra korpusas su RAM lustais. Yra aiškus funkcinis skirtumas tarp skaitymo ir rašymo atminties, tik skaitymo atminties (ROM) ir tik rašomosios atminties (WOM).
Iki šiol skaitymo ir rašymo atmintis yra plačiausiai įdiegta atminties rūšis elektroniniuose įrenginiuose ir kompiuteriuose. Sistema gali pakeisti informaciją, saugomą nurodytu adresu atmintyje, taip pat gali gauti informaciją iš atminties. Šis kompiuterio atminties metodas tapo svarbus, nes dėl pažangios kompiuterių programinės įrangos sudėtingumo ir operacinės sistemos reikalavo vis didesnių plotų informacijai saugoti ir ilgiems skaičiavimams atlikti.
Yra dvi RW atminties formos, iš kurių pirmoji yra statinė arba saugojimo tipo atmintis. Tai atminties tipas, skirtas įrašyti ir išsaugoti šią informaciją, nepaisant to, kad nėra aktyvios programinės įrangos ar elektroninio signalo. Šią galimybę turi standieji diskai, CD-RW diskai, „flash drives“ ir tam tikro tipo įterptosios grandinės.
Antroji forma vadinama nepastoviąja atmintimi. Paprastai tai yra įterptoji mikroschema arba kita elektroninė aparatinė įranga, kuri gali veikti kaip vieta, kur galima nuskaityti ir įrašyti informaciją, bet neišlieka be išorinio maitinimo šaltinio ar programinės įrangos sistemos. Kompiuterio RAM yra nepastovios skaitymo ir rašymo atminties pavyzdys, kai išjungus kompiuterį RAM lustuose saugoma informacija prarandama arba nebegaunama. Šio tipo atmintis turi labai greitą prieigos laiką, nes ji nėra fiziškai užkoduota laikmenoje.
Priešingai nei skaitymo ir rašymo atmintis, yra tik skaitymo ir tik rašymo atmintis. Tik skaitymo atmintis dažnai naudojama informacijai fizinėje laikmenoje perduoti tokiu būdu, kad vartotojas negalėtų jos keisti. Jis taip pat naudojamas tam tikrose failų sistemose, siekiant apsaugoti gyvybiškai svarbias operacinės sistemos sritis nuo žalos dėl nelaimingų atsitikimų ar kenkėjiškos programinės įrangos. Tik rašymo atmintis paprastai naudojama siekiant užtikrinti saugų nereikalingos informacijos ar kitų signalų išėjimą, pvz., virtualus aparatinės įrangos prievadas, kuris nieko neveda, vadinamas NUL įrenginiu, kuriame duomenis galima saugiai išmesti, bet niekada neperskaityti.