Skambinimas, kartais žinomas kaip skambėjimo asociacija, asociacijų sujungimas arba glossomanija, yra psichiatrijoje vartojamas terminas. Jame aprašomas neįprastas kalbos būdas, susijęs su vadinamaisiais mąstymo sutrikimais. Mąstymo sutrikimai randami žmonėms, sergantiems tokiomis ligomis kaip šizofrenija ir manija, ir jie atsiskleidžia žmogaus kalboje. Skambinama, kai žmogus užmezga ryšius tarp žodžių dėl jų skambesio ir gali būti susijęs su kalambūrų ir rimų vartojimu. Paprastai tai siejama su mąstymo sutrikimu, žinomu kaip idėjų skrydis, kai žmogaus kalbą gali būti sunku sekti, nes ji greitai pereina nuo vienos minties prie kitos.
Idėjų skrydis kartais apibūdinamas kaip nenutrūkstama ir greita nukrypimo nuo bėgių forma, kai kalba staiga pakrypsta nauja kryptimi, kaip traukinys, paliekantis vėžes. Skambinti gali būti to dalis, o žodžių ryšiai padeda nukreipti kalbą nuo temos. Be žodžių ir rimų, skambėjimas gali apimti aliteraciją, kai žodžiai prasideda tais pačiais priebalsiais, pvz., alkanas ir arklys. Jis taip pat gali naudoti vadinamąjį assonansą, kai žodžiai turi tuos pačius balsių garsus, o to pavyzdys galėtų būti žodžių netikras ir plokštelė naudojimas. Girgždėjimas gali būti susijęs su būkle, žinoma kaip manija.
Manija yra viena fazė ligos, vadinamos bipoliniu I sutrikimu, kai gali pasireikšti sunkūs manijos ar depresijos epizodai, kurie sutrikdo normalų gyvenimą. Manijos epizodų metu žmonės gali tapti euforiški ir pavargę, pamiršti valgyti ar miegoti, gali prasidėti psichozė, kai žmonės praranda ryšį su realybe. Bipolinis sutrikimas gali būti gydomas vaistais ir psichoterapija. Gali prireikti gulėti ligoninėje, jei žmogui išsivystė psichozė.
Žvangėjimas taip pat siejamas su šizofrenija. Tai dar viena liga, kurios metu pasireiškia psichozė, dėl kurios žmonės turi nenormalių įsitikinimų ir mato bei girdi dalykus, kurių nėra. Kaip ir bipolinis sutrikimas, šizofrenija gali būti gydoma naudojant vaistus ir psichologinio kalbėjimo terapiją.
Manijos ir šizofrenijos atveju aptikta daug kalbos sutrikimų, tačiau spengimas gali būti vienintelis, kuriam mokslininkai rado paaiškinimą. Manoma, kad žmonės pradeda kalbėti, bet blaškosi nuo vartojamų žodžių prasmės ir skambesio. Tai reiškia, kad jie nuolat praranda savo kalbėjimo giją ir nukrypsta nuo temos, kad galėtų sekti naujus ryšius, kuriuos jie užmezga tarp žodžių. Atrodo, kad pacientai yra priversti apsvarstyti kiekvieną asociaciją dėl žodžio ir negali redaguoti to, kas nėra svarbu.