Skandinaviška džiovintų vaisių sriuba – tai desertinė sriuba, gaminama iš džiovintų vaisių ir tradiciškai patiekiama šalta, nors gali būti patiekiama ir karšta. Ši sriuba yra įprastas pasiūlymas per žiemos šventes, kai žmonės gali jausti vaisių troškimą, taip pat ji gali būti patiekiama vasarą, kai šaltos sriubos gali būti labai gaivios. Vietovėse, kuriose gyvena skandinavų bendruomenė, ši sriuba gali būti siūloma vietiniuose restoranuose ir puoduose, tačiau ją galima pasigaminti ir namuose.
Ruošdami skandinavišką džiovintų vaisių sriubą, virėjai susmulkina džiovintus vaisius, tokius kaip razinas, slyvas, abrikosus, ananasus ir pan., uždengia vandeniu, o tada mišinį užvirina, o tada vėl užvirina ant silpnos ugnies. Virimo metu vaisiai tampa putlesni, rehidratuojami ir suminkštinami. Prieskoniai, tokie kaip cinamono lazdelės, paprastai pridedami kartu su citrinos ar apelsino žievele ir sultimis, o kai kurie virėjai taip pat į sriubą įpila alkoholio, pavyzdžiui, romo ar brendžio. Fruktsoppa, kaip žinoma, naudingas ilgas, lėtas virimas – viena iš priežasčių, kodėl iš jos gaminama puiki žieminė sriuba, nes ji sušildo namus ir užpildo orą vaisių kvapu.
Kai vaisiai bus gerai išvirti ir sriuba pailsėjo, kad skoniai susimaišytų, sriuba gali būti patiekiama karšta arba atšaldyta. Į skandinavišką džiovintų vaisių sriubą prie stalo dažnai dedami tokie garnyrai kaip jogurtas, grietinė ar vaniliniai ledai, suteikiantys sodrų, kreminį skonį, tačiau sriubą galima patiekti ir paprastą, arba papuošti cukruotomis apelsinų žievelėmis, tarkuotu muskato riešutu. , arba kitų pusiau saldžių ingredientų.
Priklausomai nuo virėjo skonio, į skandinavišką džiovintų vaisių sriubą gali būti dedama cukraus arba pakanka natūralaus vaisių saldumo. Kai kurie virėjai prideda medaus, norėdami saldaus skonio, be kartais slegiančio pridėtinio rafinuoto cukraus skonio. Paprastai prieš saldinant verta patikrinti sriubą, kad įsitikintumėte, jog į sriubą tikrai reikia pridėti cukraus.
Taip pat yra keletas skandinaviškos džiovintų vaisių sriubos variantų. Pavyzdžiui, tapijokos perlų galima dėti į sriubą dėl papildomos tekstūros ir išvaizdos. Sriubą taip pat galima sutrinti, kad išlygintumėte tekstūrą, o kai kurie virėjai taip pat mėgsta dėti šviežių vaisių, pavyzdžiui, aštrių žieminių obuolių. Renkant šią senamadišką sriubą tikrai riboja tik vaizduotė.