Kurdama tyrimo projektą, tyrimo grupė turi daug duomenų rinkimo metodų. Skerspjūvio tyrimas yra galingas įrankis, kuris vienu metu fiksuoja duomenis iš didelio subjektų skaičiaus. Tyrėjai paprastai renka duomenis apie savo hipotezę keliamą reiškinį, tačiau jie taip pat renka demografines ir kitas svarbias charakteristikas, kad galėtų palyginti savo išvadas su kitomis grupėmis. Skerspjūvio tyrimas gali būti naudojamas praktiškai bet kurioje disciplinoje, kurioje atliekami moksliniai tyrimai.
Skerspjūvis apibūdina laikotarpį, per kurį atliekamas tyrimas. Tai prieštarauja išilginiam tyrimui, kuris fiksuoja duomenis keliais laiko momentais iš tų pačių tyrimo dalyvių arba iš panašių dalykų grupių. Skerspjūvio tyrimas paprastai yra pigesnis nei išilginis tyrimas, nes tiriamųjų nereikia sekti laikui bėgant. Be to, tokio tipo analizė nenukenčia nuo dalyvių nusidėvėjimo, kaip tai daro išilginiai tyrimai. Kitas skerspjūvio tyrimų pranašumas yra tas, kad duomenų analizė gali būti pradėta iš karto po surinkimo.
Skerspjūvio tyrimo metodas turi tam tikrų trūkumų. Kadangi duomenys renkami vienu momentu, tyrėjai negali iš jų daryti išvadų apie priežastinį ryšį. Pavyzdžiui, jei tyrėjas nustato, kad širdies ligos yra paplitusios tarp biuro darbuotojų, šis tyrimo metodas neleidžia jam teigti, kad darbas biure prisideda prie širdies ligų. Kai kuriais atvejais skerspjūvio tyrimas gali būti neįgyvendinamas, nes trūksta dalyvių. Pavyzdžiui, retos ligos atveju tyrėjas gali neturėti prieigos prie pakankamai tiriamųjų, kad galėtų padaryti apibendrinamą išvadą apie savo hipotezę.
Tyrėjus, pasirinkusius skerspjūvio tyrimo planą, duomenų rinkimo metu arba prieš jį gali suklaidinti istoriniai veiksniai. Pavyzdžiui, tyrėjas, tiriantis pasirengimą ekstremalioms situacijoms, gali negauti tikslių rezultatų, jei apklausą atliko iškart po didelio uragano. Tomis pačiomis aplinkybėmis išilginis tyrimas parodytų pasirengimo ekstremalioms situacijoms tendencijas ir parodytų, ar uraganas turėjo įtakos šiam reiškiniui.
Jei tyrėjas nori apibūdinti tam tikro laiko paplitimą, jis gali pasirinkti skerspjūvio tyrimo planą. Pavyzdžiui, tyrėjų komanda gali norėti daugiau sužinoti apie autizmą ir išsilavinimą. Jie galėtų apklausti mokytojus apie autistiškų mokinių skaičių jų klasėse, mokinių išsilavinimo ir elgesio ypatybes bei autistams turimus išteklius. Tyrimas taip pat gali apimti demografines ypatybes, tokias kaip autistiškų mokinių lytis, mokinių amžių ir klasių lygį bei šalies, kurioje yra mokykla, regioną, kad būtų galima palyginti.
Skerspjūvio ir išilginiai tyrimai apibūdina duomenų rinkimo laiką. Taigi, skerspjūvio tyrimas gali būti derinamas su dauguma kiekybinių tyrimo metodų. Skerspjūvio apklausa gali paprašyti dalyvių apibūdinti savo patirtį su krūties vėžiu. Tiriant tą pačią ligą, skerspjūvio turinio analizė gali ištirti, kaip medicinos žurnalai kreipiasi į krūties vėžį arba kiek straipsnių skirta krūties vėžio tyrimams.