Skiautinių bitė – tai draugų ir kaimynų susibūrimas, kurie susirenka kurdami antklodę. Tai gali būti socialinis renginys, kurio metu draugai praleidžia laiką dirbdami kartu ant vienos antklodės, arba jis gali būti suburtas kaip konkursas, kuriame komandos dirba kartu bandydamos užbaigti savo antklodę anksčiau nei konkurentai. Pradinis šio renginio tikslas buvo pasitelkti kelių žmonių pagalbą, kad antklodė būtų baigta daug greičiau, nei tuo atveju, jei prie antklodės dirbtų tik vienas žmogus. Nors tai vis dar yra dygsniuotojo privalumas, pagrindinis šiuolaikinių bičių tikslas yra bendrauti su kitais, kurie mėgsta dygsniavimo amatus.
Per visą istoriją ir iki šių dienų antklodės buvo daugiau dekoratyvinės, o ne šilumos šaltinis, pavyzdžiui, antklodė. Šiandien antklodės dažnai vadinamos meno antklodėmis, nes jos dažniausiai kabinamos ant sienų, o ne naudojamos lovoje. Prie skiautinių bitės dažnai susirenka keli dygsniuoti mėgstantys asmenys, kad sukurtų kvadratus, kuriuos reikia pridėti prie tokių antklodžių. Bitė taip pat suteikia skiautiniams vietą, kurioje jie galėtų keistis audiniais ir antklodžių kaladėlėmis, kurios yra jų sukurtos dekoracijos, skirtos naudoti ant antklodės. Be to, kiekvienas iš jų gali uždėti vieną iš savo antklodžių blokų ant bendros antklodės.
Kartais dygsniuojančios bitės sukurtos antklodės atlieka specialią paskirtį. Pavyzdžiui, antklodė gali būti parduodama aukcione labdarai arba antklodė gali būti tam tikros temos ir naudojama kaip priemonė suburti tam tikrus žmones. Pavyzdžiui, antklodė, kurią sukūrė vėžį išgyvenusių žmonių, gali būti pernešama po šalį, o prie skiautinių bitių pridedami nauji kvadratai iš kitų, išgyvenusių vėžį.
Panašiai, dygsniuotojo bitė gali būti sujungta siekiant paminėti ypatingą įvykį, pavyzdžiui, vaiko gimimą ar vestuves. Tokiais atvejais antklodžių blokai gali būti pagaminti iš dėvėtų drabužių, turinčių reikšmingą reikšmę. Pavyzdžiui, iš motinystės drabužių, kuriuos dėvėjo nauja mama, kai ji buvo nėščia, galima pagaminti proginę antklodę kūdikiui.