Skilvelis yra širdies kamera, kuri pumpuoja kraują iš organo. Jis renka kraują iš atriumo, kito tipo širdies kameros. Skilveliai yra didesni ir raumeningesni nei prieširdžiai ir gali atlaikyti didesnį kraujospūdį. Žmogus turi keturių kamerų širdis su dešiniuoju ir kairiuoju skilveliu bei dešiniuoju ir kairiuoju atriumu.
Kairysis skilvelis yra didesnis nei dešinysis skilvelis, nes jis yra atsakingas už kraujo siurbimą visame kūne, o dešinysis skilvelis pumpuoja kraują tik į plaučius, kur yra prisotintas deguonimi. Kraujo kelias per širdį prasideda nuo deguonies pašalinto kraujo iš organizmo, patenkančio į dešinįjį prieširdį. Tada jis patenka į dešinįjį skilvelį ir pumpuojamas į plaučius. Deguonies prisotintas kraujas iš plaučių per kairįjį prieširdį patenka į širdį ir per kairįjį skilvelį pumpuojamas į aortą. Aorta yra didžiausia kūno arterija, iš kurios deguonies prisotintas kraujas per kraujotakos sistemą paskirstomas visame kūne.
Skilvelių širdies raumens audinys skiriasi nuo visų kitų kūno raumenų audinių. Jis sujungia skeleto raumenų, atsakingų už savanorišką kūno judėjimą, ir nevalingai kontroliuojamų organų lygiųjų raumenų ypatybes. Kaip ir griaučių raumuo, širdies raumuo yra dryžuotas arba sudarytas iš juostų, vadinamų sarkomerų, kurios po mikroskopu suteikia dryžuotą išvaizdą. Jis taip pat turi kelis branduolius vienoje ląstelėje, kaip ir griaučių raumenys, bet skirtingai nuo lygiųjų raumenų. Tuo pačiu metu širdies raumuo yra tarsi lygieji raumenys, nes jį nevalingai valdo autonominė nervų sistema.
Širdies plakimą sukelia skilvelių susitraukimas ir atsipalaidavimas. Atsipalaidavę jie leidžia kraujui patekti iš prieširdžių, o susitraukę išpumpuoja kraują iš širdies. Susitraukimas vadinamas sistole, o atsipalaidavimas vadinamas diastoliu. Kardiologija matuoja skilvelių veiklą pagal jų kraujo tūrį sistolės ir diastolės pabaigoje, taip pat pagal kiekvieno smūgio metu išpumpuoto kraujo tūrį ir procentinę dalį.