Sklandi afazija, dar vadinama Wernicke afazija, yra kalbos sutrikimas, kurį sukelia smegenų pažeidimas. Sergantiems asmenims dažnai labai pablogėja skaitymo, rašymo ir kalbėjimo gebėjimai. Sklandžiai afazijai būdingas jos ryšys su netekėjusia afazija ir ji dažniausiai labiau pablogina bendravimą.
Bet kokio tipo afazija turi įtakos žmogaus gebėjimui kurti ir suprasti rašytinį ir žodinį bendravimą. Šią būklę sukelia smegenų kalbos centro pažeidimas, kuris gali būti insulto ar kitos sveikatos būklės rezultatas. Kur atsiranda žala, nustatomas afazijos tipas, kuris gali išsivystyti. Žmonėms, sergantiems sklandžia afazija, paprastai yra pažeista vidurinė kairioji smegenų pusė, ypač Wernicke sritis.
Sklandūs afazikai iš esmės pasižymi priešingais simptomais, nei neslankiosios afazijos. Paprastai nekalbantys afazikai gali kalbėti tik trumpomis, bet suprantamomis frazėmis, gali suprasti kitų kalbą, turėti sunkumų rašant, bet gali mokėti skaityti ir dažnai suvokia savo bendravimo sunkumus. Ir atvirkščiai, sklandūs afaziški žmonės paprastai gali kalbėti ilgą kalbą, tačiau dažniausiai būna nesuprantami. Jie dažnai nesupranta kitų kalbos, gali nemoka skaityti ar rašyti ir nežino apie savo sutrikimus. Kaip ir kitų afazijų atveju, sklandi afazija yra skirtingo sunkumo laipsnio, todėl asmenys gali turėti kai kurių iš šių savybių, bet ne kitų, arba kai kurios gali pasireikšti didesniu ar mažesniu laipsniu.
Tyrimai rodo, kad sklandi afazija dažniausiai paveikia labai specifines bendravimo struktūras. Pavyzdžiui, sklandūs afazikai neturi problemų artikuliuodami žodžius, tačiau dažnai jiems sunku sudaryti gramatinius sakinius arba kalbėti be nesąmoningų posakių. Jei jie moka rašyti, jų rašysena gali būti normali, tačiau jų rašto darbas yra parašytas pagal sutrikusios kalbos modelį.
Kitas skiriamasis sklandžios afazijos bruožas yra tai, kad žmonėms šis sutrikimas dažniausiai nesukeliamas kartu su fizine negalia. Taip yra todėl, kad pažeista Wernicke smegenų sritis nekontroliuoja judėjimo. Kita vertus, tiems, kurie turi nevaisingą afaziją, gali pasireikšti dalinis paralyžius, nes pažeista smegenų sritis, sukelianti afaziją, taip pat kontroliuoja tam tikras motorines funkcijas.
Sklandžios afazijos gydymas yra toks pat kaip ir kitų formų: kalbos terapija, alternatyvių bendravimo metodų mokymasis ir draugų bei šeimos narių mokymas, padedantis pasveikti. Afazikai gali išgyti greitai arba be pagalbos, tačiau dauguma atgauna tik dalį ankstesnių gebėjimų ir jiems reikia dvejų metų gydymo. Apskritai, sklandžiai sergančių afazikų prognozė yra blogesnė nei neslankiųjų. Taip yra todėl, kad jų simptomai paprastai yra sunkesni, o nesugebėjimas atpažinti bendravimo sutrikimo gali padaryti juos atsparius gydymui.