Sklandytuvas yra orlaivio tipas be jėgos agregato, kuris skrydžiui naudoja savo lengvą konstrukciją ir labai efektyvius aerodinaminius paviršius. Sklandytuvas neturi priemonių generuoti traukos jėgą, todėl varikliu varomas orlaivis jį nutempti į pakankamą aukštį, kur paleistas skrydžiui. Sklandytuvai pasižymi aerodinamine konstrukcija su siauru keleivių salonu, ilgais plonais sparnais ir minimaliu paviršiaus plotu, atviru nuo santykinio vėjo. Dažnai poilsiui naudojami sklandytuvai yra pigesnė alternatyva įprastiems orlaiviams, nes jiems reikia mažai priežiūros ir nedega degalų. Pagrindinės išlaidos, susijusios su sklandytuvais, yra vilkimo mokestis, kurį administruoja velkančio lėktuvo pilotas.
Orlaiviai sukuria pakėlimą savo sparnais, dar vadinamais aerodinaminiais paviršiais. Kai sparnas juda oru, oro srautas pagreitėja virš sparno viršutinio paviršiaus, todėl prarandamas slėgis. Šis žemas slėgis, esantis virš sparno, sukelia vakuumo efektą, kuris priverčia orlaivį kilti aukštyn. Sklandytuvai yra sukurti su labai efektyviais aerodinaminiais paviršiais ir didžiuliu sparnų plotu, palyginti su varikliu varomais orlaiviais. Tai leidžia didesnį oro srauto kiekį paversti keltuvu, padidinant orlaivio kėlimo ir pasipriešinimo santykį ir bendrą gebėjimą išlikti ore.
Sklandytuvą pilotas valdo labai panašiai kaip įprastą varikliu varomą orlaivį. Pilotai naudoja valdymo lazdą arba jungą liftams ir eleronams valdyti, o kojiniai pedalai valdo vairo paviršių. Liftas valdo orlaivio žingsnį, eleronai valdo riedėjimą, o vairas perkelia orlaivį iš vienos pusės į kitą aplink vertikalią ašį. Daugelyje sklandytuvų taip pat yra spoileriai, kurie leidžia pilotui sumažinti oro greitį didinant pasipriešinimą. Brangesniuose sklandytuvuose taip pat yra sparnų sklendės, kurios leidžia pilotui reguliuoti sparno kampą, padidinant jo gebėjimą iškelti keltuvą esant mažam oro greičiui.
Kad sklandytuvas galėtų pakilti į orą, jam reikalingas motorinio orlaivio vilkimas. Taip pat galima paleisti sklandytuvą naudojant antžeminę gervės sistemą. Išskridęs ore, sklandytuvo pilotas atleidžia jungiamąjį laidą ir skrenda be pagalbos. Pilotai naudoja aukštyn judančias oro kišenes, šiltesnes nei aplinka, žinomas kaip termai, kad sklandytuvą varytų vertikaliai. Sklandytuvų pilotai, skraidantys kalnuotoje vietovėje, dažnai siekia pavėjui kylančių bangų, į viršų judančių oro dalių, esančių pavėjuje esančioje kalnų keterų bazėje, kad galėtų palaikyti skrydį.