Kas yra skleroterapija?

Skleroterapija yra kosmetinė chirurgija, skirta gydyti telangiektazijas, kitaip žinomas kaip voratinklinės venos. Voratinklinės venos yra dažna problema, kuri paveikia beveik pusę moterų. Jie atsiranda ant kojų ir blauzdų kaip mažos mėlynos, violetinės arba raudonos venos. Voratinklinės venos taip pat atsiranda vyrams, tačiau beveik ne taip dažnai.
Plastikos chirurgai Europoje skleroterapiją atlieka daugiau nei 50 metų. Per pastaruosius dešimt metų tai tapo populiari chirurgine procedūra Amerikoje. Skleroterapijos procedūra taip pat gali būti naudojama norint pašalinti kitus voratinklinių venų padarinius, tokius kaip naktiniai mėšlungis ir kojų tinimas ar skausmai.

Yra keletas priežasčių, kodėl atsiranda vorinių venų. Tai gali būti paveldimas skundas, perduodamas per šeimos narius. Sergantysis gali turėti profesiją, dėl kurios reikia ilgai stovėti. Neseniai priaugęs svoris arba nėštumas taip pat gali prisidėti prie voratinklinių venų atsiradimo.

Prieš gydymą skleroterapijoje gydytojas nuodugniai ištirs gydomą kojų sritį. Gydytojas taip pat turėtų užduoti daug klausimų apie paciento ligos istoriją ir kitas problemas, kilusias paveiktoje zonoje. Jis taip pat patikrins, ar nėra kitų nusiskundimų, pavyzdžiui, giliųjų venų problemų, kuriuos gali gydyti tik specialistas.

Taip pat prieš skleroterapijos procedūrą gydytojas pateiks pacientui keletą rekomendacijų, kurių reikia laikytis. Negalima tepti jokių apsauginių kremų nuo saulės ar drėkinančių kremų. Be to, kojų negalima tepti jokiais aliejais. Kadangi tai paprasta procedūra, atliekama be anestezijos, patartina dėvėti šortus ar trumpą sijoną.

Pati skleroterapijos operacija susideda iš sklerozuojančios medžiagos suleidimo į veną. Viena injekcija atliekama kiekvienam venos coliui. Gydytojas pritemps odą per veną ir naudos ryškią šviesą bei didinamąjį prietaisą, kad būtų užtikrinta papildoma atsargumo priemonė. Priklausomai nuo venų problemos dydžio, injekcijų skaičius gali svyruoti nuo maždaug penkių iki 50.

Skleroterapijos gydymas turi trukti ne ilgiau kaip 15 minučių. Neturėtų būti skausmo, o pacientas procedūros metu turėtų jaustis gana patogiai. Pasibaigus procedūrai, bus priklijuota juosta, kuri buvo naudojama procedūros metu, kad nesusidarytų kraujo krešulių. Taip pat gali būti patariama nešioti chirurginę žarną, kad išvengtumėte krešulių susidarymo.
Po skleroterapijos ant kojų liks mėlynių ir pakitusios spalvos žymių. Jie turėtų išnykti maždaug per vieną mėnesį. Taip pat gali atsirasti mėšlungis kojų srityje, tačiau tai neturėtų trukti ilgiau nei kelias dienas. Galutinis skleroterapijos rezultatas – sveikesnė oda gydomoje vietoje. Skleroterapija neapsaugos nuo naujų vorinių venų atsiradimo; jei taip atsitiks, gali prireikti daugiau gydymo.