Skolos ir nuosavybės santykis yra nuosavybės ir skolos santykio matas, naudojamas įvairioms įmonės veiklos dalims finansuoti. Jis naudojamas kaip standartas sprendžiant apie įmonės finansinę būklę. Šis koeficientas apskaičiuojamas imant visus įsipareigojimus ir dalijant jį iš akcininkų nuosavybės.
Yra keletas variantų, į kuriuos galima atsižvelgti nustatant skolos ir nuosavybės santykį. Pavyzdžiui, dažniausiai įsipareigojimai apima tik ilgalaikę skolą, pvz., skolą, finansuojamą iš obligacijų ar kitų verslo paskolų formų. Kitas pavyzdys yra pageidaujamos akcijos. Nustatant skolos ir nuosavybės santykį, jis gali būti skaičiuojamas kaip turtas arba įsipareigojimas.
Nors įmonės gali turėti kitų rūšių įsipareigojimų, pvz., išvardytų mokėtinų sumų knygoje, apskaičiuojant skolos ir nuosavybės santykį jie gali būti arba negali būti skaičiuojami kaip įsipareigojimai. Daugeliu atvejų, kadangi jie taip dažnai keičiasi, tai gali nesuteikti tikrai tikslios įmonės įsipareigojimų ataskaitos. Todėl ar jie naudojami, yra grynai subjektyvus įmonės sprendimas.
Kadangi ne visos įmonės lygina tuos pačius dalykus, pateikdamos skolos ir nuosavybės santykį, investuotojai turėtų būti atsargūs. Nors viena įmonė gali atrodyti geriau nei kita, visa tai gali būti pagrįsta tuo, kas įtraukta į skolos ir nuosavybės vertybinius popierius. Tai žinojimas yra raktas, norint iš tikrųjų suprasti, kaip viena įmonė lyginama su kita.
Investuotojai pirmiausia naudos skolos ir nuosavybės santykį, kad nustatytų, kokia rizika gali kilti perkant įmonės kapitalą per akcijas arba perkant bendrovės išleistas obligacijas. Jei koeficientas atskleidžia didesnę skolos sumą, palyginti su nuosavybe, investuotojai gali manyti, kad įmonė rizikuoja didesne. Todėl jiems gali prireikti didesnės palūkanų normos, kad jie būtų suvilioti įsigyti obligacijų arba jie gali nenorėti investuoti į akcijas.
Įmonės, kurios gali norėti eiti į obligacijų rinką arba išlaikyti akcijų kainas virš tam tikros kainos, atidžiai stebi savo skolos ir nuosavybės santykį. Kartais įmonės gali sumokėti kai kuriuos ilgalaikius skolinius įsipareigojimus, siekdamos pagerinti šį santykį. Tai galėtų padėti ilgalaikei įmonės situacijai.
Vienas iš būdų tai padaryti būtų turto likvidavimas. Nors tam tikro turto likvidavimas siekiant padengti skolą gali būti nulinės sumos žaidimas, nes tiek skola, tiek nuosavas kapitalas mažėja, tai taip pat gali būti naudinga. Įmonei būtų naudinga, pavyzdžiui, nemokėti palūkanų už skolą, o tai leistų jai greičiau sukurti nuosavą kapitalą. Tačiau iš esmės pakeisti skolos ir nuosavybės santykį nepadaroma per kelias savaites.