Skrandžio gleivinės uždegimas vadinamas gastritu. Dažniausi skrandžio uždegimo simptomai yra pykinimas ir vėmimas, raugėjimas, pilvo pūtimas, deginimo pojūtis skrandyje ir svorio kritimas. Erozinis ir neerozinis yra dviejų tipų gastritas.
Skrandį iškloja apsauginis gleivinės sluoksnis, izoliuojantis jį nuo stiprių rūgščių skrandžio sulčių, naudojamų maistui skaidyti. Pamušalas nuolat natūraliai ardomas skrandžio sulčių ir pasipildo, tačiau sutrikus šiam procesui gali užsidegti gleivinis skrandžio sluoksnis. Sergant eroziniu gastritu, skrandžio uždegimas atsiranda dėl skrandžio nesugebėjimo atstatyti erozuojančios gleivinės gleivinės ir atsiranda dėl ilgalaikio reguliaraus nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), nesaikingo alkoholio vartojimo ir fiziologinio streso. Neerozinis gastritas apima įvairius mechanizmus, kurie pažeidžia gleivinę. Jį daugiausia sukelia skrandžio infekcija Helicobacter pylori, bet taip pat gali atsirasti dėl nesugebėjimo absorbuoti B12 per skrandį – būklė, vadinama žalinga anemija arba tulžies refliukso liga.
Skrandžio uždegimas patvirtinamas vienu ar daugiau iš keturių galimų testų. Viršutinė endoskopija apima kameros įleidimą per vamzdelį į skrandį ir skrandžio gleivinės būklės tyrimą, o jei pastebimas kraujavimas iš skrandžio, gali būti atliekama endoskopinė hemostazė, siekiant jį kontroliuoti. Gali būti atliktas kraujo tyrimas, siekiant nustatyti pavojingą anemiją ir Helicobacter pylori buvimą. Išmatų tyrimas taip pat gali būti naudojamas norint nustatyti Helicobacter pylori buvimą ir ištirti kraują išmatose – pažengusio gastrito požymį. Galiausiai, karbamido kvėpavimo testas yra greitas Helicobacter pylori aptikimo testas prieš ir po gydymo.
Įvairūs vaistai gali padėti sumažinti skrandžio uždegimo simptomus. Antacidiniai vaistai gali padėti subalansuoti skrandžio rūgštis, todėl jos mažiau ėsdina pažeistą skrandžio gleivinę. Rūgščių blokatoriai ir protonų siurblio inhibitoriai sulėtina vandenilio jonų siurbimą į skrandį, neleidžiant vandenilio jonams susijungti su chlorido jonais ir sudaryti skrandžio sulčių druskos rūgštį. Rezultatas – mažiau rūgštus skrandis.
Kai skrandžio uždegimą sukelia per didelis NVNU ir alkoholio vartojimas, įprastas gydymo kursas yra nutraukti arba sumažinti NVNU arba alkoholio vartojimą, kad sugitų jautri gleivinė. Kartais simptomams kontroliuoti naudojami antacidiniai vaistai, rūgšties blokatoriai arba protonų siurblio inhibitoriai, kol pamušalas išgydomas. Skrandžio uždegimai, kuriuos sukelia Helicobacter pylori infekcija, paprastai naikinami naudojant dviejų ar trijų antibiotikų derinį kartu su protonų siurblio inhibitoriumi.