Kas yra skydliaukės patinimas?

Skydliaukės patinimas yra sveikatos būklė, kuri atsiranda, kai skydliaukė, maža kaklo liauka, uždegama ir padidėja. Šis patinimas dažnai vadinamas struma arba tiroiditu. Jei patinimas yra ryškus, jis gali būti jaučiamas arba matomas kaip gumbas ant kaklo.
Yra daug skydliaukės patinimo priežasčių. Dieta, nėštumas ir tam tikri vaistai gali sukelti gana nekenksmingą gūžį. Paprastai šios sąlygos yra laikinos ir dažnai gali būti greitai gydomos.

Skydliaukei reikalingas jodas tam tikriems hormonams gaminti. Jei dietoje nėra pakankamai jodo, skydliaukė gali pervargti ir dėl to išsipūsti. Šiuo atveju vienintelis reikalingas gydymas yra jodo suvartojimo didinimas su dieta. Jei jodo trūkumas yra rimtas, gali būti skiriamos nedidelės kalio jodo dozės.

Nėščios moterys retais atvejais pastebės nedidelį skydliaukės patinimą. Nėštumo metu organizmas gamina hormoną, vadinamą žmogaus chorioniniu gonadotropinu (žCG). Hormonas gali sudirginti skydliaukę ir sukelti mažą ar vidutinio dydžio neskausmingą gūžį. Dažnai gydymo nereikia, o skydliaukė netrukus po gimdymo grįžta į normalų dydį.

Tokie vaistai kaip ličio ir aminoglutetimidas gali sukelti skydliaukės patinimą. Retai kada tokio tipo struma reikalauja intervencijos. Jei patinimas tampa varginantis, gydytojai retkarčiais koreguoja vaistų dozes arba visiškai pakeičia vaistus.

Yra atvejų, kai struma gali rodyti rimtesnę pagrindinę būklę. Patinimas, kurį sukelia skydliaukės gabalas, dažnai yra gerybinis navikas arba cista, tačiau retais atvejais tai gali būti ir vėžinis navikas. Paprastai gydytojai užsakys biopsiją, kad nustatytų mazgo priežastį ir atitinkamai gydytų.

Grave’o liga atsiranda, kai skydliaukė per daug gamina hormonus, o skydliaukės patinimas kartais gali rodyti šią būklę. Jei paciento patinimą lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, svorio kritimas ir nemiga, gydytojai dažnai tirs, ar kraujyje nėra padidėjusį hormonų kiekį. Jei hormonų lygis yra didelis, būtina atlikti radioaktyvaus jodo pasisavinimo tyrimą.

Nors pagrindinės priežastys gali būti rimtos, tikrasis atsiradęs patinimas dažnai būna neskausmingas. Išskyrus atvejus, kai gūžys apsunkina kvėpavimą ar rijimą, skydliaukės paburkimo gydymas paprastai yra nereikalingas. Gali prireikti įsikišimo dėl padažnėjusio kosulio, užkimimo ar ekstremalių estetinių problemų.

Skydliaukės patinimo gydymas apima vaistus, chirurgiją ir gydymą radioaktyviuoju jodu. Dažniausiai skiriami vaistai, mažinantys patinimą. Aspirinas ir kortikosteroidiniai vaistai gydo tik patinimą, nepašalindami priežasties. Levotiroksinas mažina tam tikrų skydliaukės hormonų gamybą ir gali sulėtinti augimą.

Ir chirurgija, ir gydymas radioaktyviuoju jodu sumažina skydliaukės pabrinkimą, pašalinant dalį arba visą skydliaukę. Apdorojant radioaktyviuoju jodu, nuryjama kapsulė, kurioje yra jodo, sumaišyto su radioaktyviomis cheminėmis medžiagomis. Tada jodas absorbuojamas skydliaukėje, todėl dalis liaukos sunaikinama. Chirurginis variantas yra labiau invazinis, bet gali būti nukreiptas į konkrečią liaukos sritį. Šios galimybės dažnai reikalauja, kad pacientas neribotą laiką vartoja hormonus pakeičiančius vaistus.