Skydliaukės vėžys yra vėžio forma, kuri atsiranda skydliaukėje, drugelio formos liaukoje, esančioje kaklo apačioje. Pacientų, sergančių skydliaukės vėžiu, prognozė dažnai yra gana gera, ypač kai liga diagnozuojama anksti. Be grupės navikinių vėžio formų, pažeidžiančių skydliaukę, medicinos praktikoje taip pat kartais pastebima limfomos forma, kuri sutelkia dėmesį į skydliaukę.
Be skydliaukės limfomos, yra keturių tipų skydliaukės vėžys: medulinis, folikulinis, papiliarinis ir anaplastinis. Anaplastinė forma yra pati agresyviausia ir gali greitai metastazuoti į gretimą vamzdelį ir plaučius, jei nepagaunama anksti. Laimei, labai maža dalis skydliaukės vėžio atvejų yra anaplastiniai – 95 % pacientų suserga folikuliniu ar papiliariniu skydliaukės vėžiu.
Šis vėžys dažniausiai nustatomas, kai pacientui skydliaukėje atsiranda nedidelis mazgelis. Nors didžioji dauguma skydliaukės mazgų yra gerybiniai, gydytojas gali nuspręsti ištirti mazgą, kad tai patvirtintų, dažniausiai taikydamas biopsiją, kurios metu paimamas nedidelis mazgo mėginys ir išsiunčiamas ištirti. Pacientai taip pat gali skųstis kaklo skausmu, užkimimu ar pasunkėjusiu kvėpavimu ir rijimu, kai kuriems taip pat padidėja limfmazgiai.
Jei biopsija patvirtina, kad pacientas serga skydliaukės vėžiu, gydymas yra chirurginis skydliaukės pašalinimas, o vėliau radioaktyviojo jodo nurijimas. Skydliaukė lengvai sugeria jodą, todėl radioaktyviąją medžiagą greitai absorbuos bet koks likęs skydliaukės audinys, sunaikindamas vėžines ląsteles. Pacientams taip pat gali būti periodiškai atliekamas skydliaukės skenavimas, kurio metu gydytojas patikrina, ar vėžys nepasikartojo. Galiausiai, kadangi skydliaukė gamina hormonus, kurie yra labai svarbūs kūno funkcijoms, skydliaukės vėžiu sergantys pacientai visą likusį gyvenimą turi vartoti pakaitinius hormonus. Be pakaitalų pacientams išsivystys hipotirozė – būklė, kurią sukelia nepakankama hormonų gamyba.
Pagrindinis skydliaukės vėžio rizikos veiksnys yra šeimos istorija, po kurios seka radiacijos poveikis. Moterys turi didesnę tikimybę susirgti šia liga nei vyrai, ir dažniausiai ji pasireiškia sulaukus 30 metų. Kai kurios genetinės ligos taip pat gali paskatinti pacientus susirgti skydliaukės vėžiu. Gydytojai gali rekomenduoti atlikti šeimos tyrimus, jei pacientui išsivysto skydliaukės vėžys, kad nustatytų, ar kitiems šeimos nariams kyla pavojus susirgti šia liga. Žmonės, kurių šeimoje yra buvę skydliaukės vėžio atvejų, turėtų tai aptarti su savo gydytojais, kad nustatytų, kokių veiksmų, jei reikia, reikia imtis norint stebėti skydliaukės būklę.