Daugumoje jurisdikcijų, kai susituokusi pora nusprendžia, kad santuoka neveikia, jie turi galimybę pateikti prašymą nutraukti santuoką, dažnai vadinamą nutraukimu. Nors įvairiose jurisdikcijose įstatymai ir procedūros gali skirtis, pagrindinis procesas paprastai yra panašus. Jungtinėse Valstijose kiekviena valstija nustato leistinus skyrybų pagrindus, taip pat procedūras, kurių reikia laikytis. Yra keletas bendrų žingsnių tarp valstijų, įskaitant pradinį skyrybų posėdį ir galutinį skyrybų posėdį, jei šalys negali susitarti dėl klausimų. Pirminiais arba išankstiniais skyrybų posėdžiais siekiama informuoti teismą apie šalių poziciją ir išspręsti bet kokius procedūrinius ar ikiteisminius klausimus, pvz., prašymus išsiaiškinti ar prašyti laikinųjų nutarčių. Galutinis posėdis iš esmės yra teismo procesas, kuriame teisėjas arba prisiekusiųjų komisija išspręs visus ginčytinus šalių klausimus.
Norėdami pradėti santuokos nutraukimo procesą, vienas sutuoktinis turi pateikti prašymą arba skundą dėl santuokos nutraukimo atitinkamam apygardos teismui. Daugumoje valstijų peticija turi būti pateikta apskrityje, kurioje viena iš šalių yra laikoma rezidentu. Tada kitai šaliai turi būti teisėtai įteikta peticijos kopija. Dažnai teismas taip pat nurodo, kad tuo momentu abi šalys atvyktų į pradinį skyrybų posėdį, kad nustatytų, ar kiekviena šalis turi advokatą ir suprastų, su kokiais klausimais susijusi santuoka.
Teismas gali nurodyti arba šalis gali prašyti surengti papildomą skyrybų posėdį tam tikru proceso metu, bet prieš teisminį nagrinėjimą, kad būtų išspręstos tokios problemos kaip atradimas arba prašytų teisėjo priimti laikinus sprendimus tokiais klausimais kaip alimentai vaikui. arba santuokinės gyvenamosios vietos turėjimas. Kai dalyvauja nepilnamečiai vaikai, įprasta surengti preliminarų skyrybų posėdį, siekiant nustatyti, kas turės laikiną vaikų globą, kol bus nagrinėjama byla. Atskleidimo klausimai, pvz., šalių dalijimasis finansiniais įrašais, taip pat gali reikalauti, kad teisėjas priimtų sprendimą posėdyje.
Jei šalims pavyks pasiekti abipusiai priimtiną susitarimą, kuriame būtų išspręstos visos skyrybų problemos, kai kurios valstybės leis šalims atsisakyti galutinio skyrybų nagrinėjimo. Tokiu atveju šalys tiesiog pateiks teismui raštišką susitarimą, o teisėjas pasirašys, o santuokos nutraukimas bus galutinis. Kitais atvejais reikalingas galutinis neginčytinas skyrybų posėdis, kuriame teisėjas susitarimo sąlygas išnagrinės teisme. Tačiau jei porai nepavyks susitarti, bus paskirtas galutinis ginčijamas skyrybų posėdis. Iš esmės tai yra teismo procesas, kuriame teisėjas arba prisiekusiųjų komisija, jei prašoma, priima sprendimą dėl visų ginčijamų bylos klausimų, o po to sprendimai taps teismo įsakymais kaip dekreto dėl santuokos nutraukimo dalimi, o šalys bus nutrauktos.