Skysčių homeostazė apima visą mechanizmą, padedantį palaikyti tinkamą skysčių balansą, reikalingą visiems žmogaus išgyvenimo procesams. Kūno skysčiai, atsakingi už nuolatinį ląstelių ir audinių aprūpinimą deguonimi, energija ir vandeniu, nuolat cirkuliuoja, kad surinktų maistines medžiagas ir išneštų atliekas, kad būtų pašalintos. Pagrindiniai skysčiai, kraujas ir limfa yra transportuojami kraujotakos sistemos, kad šie skysčiai būtų veiksmingai cirkuliuojami į visus kūno organus.
Vanduo juda tarp skysčių ląstelės viduje ir išorėje, kad būtų pasiekta skysčių homeostazė, paprastai judant iš labiau praskiesto tirpalo srities į mažiau praskiestą, kuriame yra daugiau koncentratų. Įtakojantis vandens judėjimą iš vienos srities į kitą, organizmas turi transportuoti savo elektrolitus, kad būtų pasiektas skysčių ir elektrolitų balansas. Tai reiškia, kad visose kūno ertmėse ir audiniuose yra tinkamas kiekvieno tipo skysčių kiekis.
Smegenyse yra svarbi reguliuojanti liauka, vadinama pagumburiu, kuri yra būtina norint stebėti kraujo koncentraciją. Kartais kraujas tampa per daug koncentruotas, o tai reiškia, kad jis netenka skysčio, o druskos ir kitų medžiagų kiekis išlieka nepakitęs arba padidėjo. Kai kraujo tūris ar slėgis mažėja, pagumburis skatina nervinių ląstelių signalus, kad žmogus ištrošktų. Veikdamas atvirkščiai, pagumburis taip pat skatina hormonų išsiskyrimą iš hipofizės, kad inkstai nukreiptų vandenį atgal į kraują, o ne jį pašalintų.
Inkstai reaguoja į natrio kiekį kraujyje, kai jis pernešamas per juos, išskiriant medžiagas, turinčias įtakos skysčių homeostazei. Padidėjus organizmo vandens poreikiui, sumažėja išskyrimas, todėl po dehidratacijos visada atsiranda troškulys. Išsiskiriantis ir nedelsdamas nepakeičiamas daug vandens kelia pavojų gyvybei. Tuo metu, kai žmogus jaučia troškulį, jis jau yra praradęs nemažą kiekį vandens ir, jei žmogus neturi galimybės gauti skysčio, pradeda reikštis kiti kritiniai dehidratacijos požymiai.
Skaidrus skystis, kilęs iš kraujo plazmos, limfa vaidina esminį vaidmenį skysčių homeostazėje. Kai kraujas patenka į kapiliarus, jis tai daro esant aukštam slėgiui, todėl dalis plazmos iš kapiliarų išstumiama į aplinkinius audinius. Šis skaidrus skystis, dažnai vadinamas intersticiniu skysčiu, neturi raudonųjų kraujo kūnelių ar net trombocitų, tik leukocitus. Be to, jame yra išgyvenimui būtinų maistinių medžiagų, įskaitant gliukozę, deguonį ir aminorūgštis, kurios supa ir maudosi visas ląsteles.