Nepaisant konkrečiai skambančio pavadinimo, slankusis kablelis yra kažkas, ko techniškai nėra. Žmonės negali įrodyti jo egzistavimo, tačiau jis milijonus kartų per dieną naudojamas kompiuteriuose. Kaip ir kodėl tai vyksta, žavi daugelis žmonių.
Slankusis kablelis iš esmės yra skaičius. Techniniu požiūriu tai yra skaitmeninis skaičiaus vaizdas, apytikslis faktinis skaičius. Tačiau jis neegzistuoja skaičių eilutėse ar matematikos vadovėlių puslapiuose. Kompiuterinių skaičiavimų pagrindas yra plaukiojantys taškai.
Paprastai šie skaičiai yra sveikųjų skaičių ir įvairių jų daugiklių derinys. Kompiuteriniu požiūriu skaičius du paprastai yra tokios operacijos pagrindas. Naudodamas tokią bazę ir įvairius eksponentus, kompiuteris atliks operacijas milijonais. Daugumą šių operacijų atlieka slankaus kablelio skaičiai.
Slankaus kablelio skaičių idėja yra sugeneruoti pakankamai atsitiktinių skaičių, kad būtų galima atlikti dažnai sudėtingas duomenų sąveikas, kurios sudaro pagrindines ir sudėtingesnes kompiuterio funkcijas. Pavyzdžiui, norint parodyti datą ir laiką, priklausomai nuo daugelio kintamųjų, gali prireikti kelių ar galbūt daug skaičiavimų. Tačiau norint parodyti daug grafiškai naudojamų programinės įrangos parinkčių ir rezultatų, gali prireikti skaičiavimų, skaičiuojamų milijonais.
Kartais įdomus šių skaičiavimų šalutinis produktas yra tas, kad skaičiai, kurie būtų lygūs skaičių eilutėje arba skaitinėse lygtyse, gali egzistuoti kartu. Pavyzdžiui, ir 0.01 x 10(1), ir 1.00 x 10(-1) yra lygūs 0.1, jei rašome juos kaip lygties dalis, tačiau slankiojo kablelio skaičiavimai leidžia abu vien todėl, kad jie parašyti skirtingai. Lygtys, kurios dažniausiai nori viską supaprastinti, nėra slankiojo kablelio skaičiavimai ir atvirkščiai.
Viena su tokiais skaičiavimais susijusi problema, kuri yra gana nepopuliari finansinės programinės įrangos kūrėjams, kurių naudotojai reikalauja tikslių skaičiavimų iki mažesnių kablelio kraštų, yra ta, kad skaičiai nėra visiškai tikslūs. Nustatyti laiką ir datą naudojant tokio tipo skaičiavimus yra gerai, tačiau norint nustatyti tarptautinės įmonės grynąją vertę konkrečiais finansiniais metais, reikia daug tikslesnės skaitinės apskaitos nei neatsitiktinis rezultatas, kurį pateiks slankaus kablelio skaičiavimas. Jau patys žodžiai rodo, kad skaičiai nėra stabilūs, o toks nesaugumas finansų ekspertams kelia nepatogumų.
Vis dėlto slankiojo kablelio aritmetika yra populiari tarp aparatinės ir programinės įrangos gamintojų visame pasaulyje. Vienas iš populiariausių standartų šiais laikais yra IEEE standartas – tarptautinis šių skaičiavimų struktūrizavimo ir analizės gairių rinkinys. Šis standartas yra daugelio programavimo kalbų ir saugos protokolų pagrindas.