Šlapioji žiurkėnų uodega yra bakterinė liga, sukelianti žiurkėnų žarnyno infekciją. Proliferuojantis lletitas yra kitas šios labai rimtos ligos, kuria dažniausiai serga jaunesni nei septynių savaičių amžiaus žiurkėnai, pavadinimas. Išoriškai šios žarnyno ligos išvaizda yra šlapi arba nešvari aplink žiurkėno uodegą. Bakterijų padermė, žinoma kaip Lawsonia intracellularis, yra atsakinga už infekciją, kuri atsiranda, kai užkrėstos išmatos užteršia vandenį ar maistą, su kuriuo gyvūnas liečiasi.
Nors šlapia žiurkėnų uodega gali užklupti įvairias žiurkėnų veisles, ilgaplaukis meškiukas yra labiausiai linkęs susirgti šia liga. Suaugę žiurkėnai taip pat gali užsikrėsti šia liga. Jis dažnai pastebimas žiurkėnams, kurie laikomi antisanitarinėmis sąlygomis naminių gyvūnėlių parduotuvėse arba dėl prastų veisimosi sąlygų.
Naujai įsigytam augintiniui, kuris buvo paveiktas bakterijų, sukeliančių šlapią žiurkėnų uodegą, gali pasireikšti daugybė simptomų. Tačiau dažniausiai šlapia žiurkėnų uodega išmatos vandeningomis ir neveiklumo. Žiurkėnas gali nesidomėti valgyti ar tvarkytis. Sunkesniais atvejais žiurkėno išmatose gali būti gleivių ar kraujo.
Dėl šios bakterinės ligos rimto pobūdžio žiurkėnas gali nereaguoti į gydymą, jei liga nepasireiškia anksčiausiai. Veterinaras paprastai paskirs antibiotikų ir tirpalo prarastiems skysčiams papildyti. Veterinarijos gydytojas taip pat rekomenduos gyvūną sveikimo metu laikyti sausoje, švarioje ir ramioje vietoje. Kiti žiurkėnai ir augintiniai turi būti laikomi atskirai nuo sergančio žiurkėno. Reikės dezinfekuoti ir žiurkėno būstą.
Net ir anksti įsikišus ir gydant, jaunas žiurkėnas su šlapia uodega retai išgyvena, jei jam pasireiškia daug ligos simptomų. Kai kurie ekspertai mano, kad taip yra dėl genetinio defekto, kuris susilpnina gyvūno imuninę sistemą. Galų gale, didelė dehidratacija paprastai sukelia gyvūno mirtį.
Kaip ir bet kurio augintinio atveju, žiurkėnų priežiūra turėtų apimti prevencines priemones, kad būtų užtikrinta optimali sveikata. Žiurkėno maitinimo vamzdeliai ir indai turi būti keičiami ir valomi kasdien. Jei vandens ar maisto induose pastebima išmatų, jas reikia nedelsiant pakeisti ir išvalyti. Narvai turi būti dezinfekuojami kas savaitę. Taip pat reikėtų vengti staigių mitybos pokyčių, nes stresą patiriantis žiurkėnas yra labiau linkęs susirgti.