Šlapimo osmoliariškumas yra tirpių medžiagų koncentracijos litre šlapimo matas. Mokslinio standartizavimo sumetimais matuojama litrais net tose šalyse, kuriose nenaudojamas metrinis matavimas. Atliekant šlapimo tyrimą, vienas iš laboratorijos techniko atliekamų testų yra osmoliarumo testas. Rezultatai gali suteikti svarbios informacijos apie paciento sveikatą ir bus įrašyti į laboratorijos įrašą kartu su kitais mėginio duomenimis.
Atliekant šlapimo osmoliariškumo tyrimą, technikas žiūri į dalelių, tokių kaip karbamidas, natris ir gliukozė, koncentraciją šlapime. Jei koncentracijos yra didesnės arba mažesnės nei turėtų būti, tai gali reikšti, kad pacientas turi sveikatos problemų. Vidutiniai matavimai pacientams gali skirtis, o laboratorijos ir laboratorija paprastai pateikia pamatinę vertę, kad gydytojai žinotų, ar rezultatai yra dideli, ar žemi.
Kai šlapimo osmoliariškumas mažas, tai rodo, kad pacientės inkstams sunku sukoncentruoti šlapimą ir ji gali būti inkstų nepakankamumo būsenoje. Labai praskiestas šlapimas taip pat gali būti įspėjamasis diabeto požymis. Stiprus praskiedimas paprastai būna per didelis troškulys. Pacientas geria daug vandens ir gali jausti nuolatinį troškulio jausmą net išgėręs. Didelis šlapimo osmoliariškumas rodo, kad paciento šlapimas yra per daug koncentruotas, galbūt dėl dehidratacijos ar šoko.
Gydytojai paprastai skiria šlapimo tyrimą, kai pacientui pasireiškia šlapimo takų simptomai, tokie kaip kraujingas šlapimas, dažnas šlapinimasis ar staigus šlapimo nelaikymas. Tyrimas taip pat apims konkrečių junginių šlapime, pvz., baltųjų kraujo kūnelių, rodančių infekciją, įvertinimą. Jei gydytoja nori daugiau sužinoti, kaip gerai inkstai koncentruoja šlapimą, ji gali paprašyti atlikti šlapimo osmoliarumo tyrimą anksti ryte, kai pacientas jau keletą valandų nieko negėrė, ir vėl išgėręs skysčių. Skirtumas tarp tyrimų gali parodyti, kaip gerai veikia inkstai.
Praskiestas šlapimas nebūtinai kelia tiesioginį susirūpinimą. Gydytojas atliks paciento apklausą, kad išvardintų visus simptomus ir gali atkreipti dėmesį į bet kokias ypatingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos šlapimo osmoliarumui. Pavyzdžiui, jei pacientas gydomas nuo šlapimo takų infekcijos, gydytojas tikisi, kad šlapimas bus atskiestas, nes pacientas geria daug skysčių. Tolesnis tyrimas, kai infekcija bus aiški, padės gydytojui nustatyti, ar inkstai sėkmingai atsigavo nuo infekcijos.