Šlapimo pūslės išsiplėtimas yra medicininė būklė, kai šlapimo pūslė yra ištempta. Dažniausiai taip yra dėl šlapimo susilaikymo, kai pacientas negali šlapintis, tačiau gydytojai gali dirbtinai jį sukelti, kad galėtų atlikti intersticinio cistito tyrimus. Atliekant šiuos tyrimus šlapimo pūslė pripučiama vandeniu, kad gydytojas galėtų įkišti citoskopą ir apžiūrėti paciento šlapimo pūslės sienelę. Šlapimo pūslės išsiplėtimas gali būti kitos sveikatos būklės simptomas ir dažnai pasireiškia skausmu ar diskomfortu bei noru šlapintis, kai to neįmanoma padaryti. Pacientas dažnai skundžiasi šlapimo nelaikymu ir nedideliu šlapimo nutekėjimu, nepalengvindamas noro šlapintis.
Šlapimo pūslė yra elastingas, raumeningas organas, esantis dubens dugno viršuje, kuriame kaupiamas šlapimas iš inksto, kol jis bus paruoštas pasišalinti per šlaplę. Paprastai noras šlapintis atsiranda, kai šlapimo pūslė yra užpildyta dvidešimt penkiais procentais. Kai šlapimo pūslė prisipildo, šlapimo pūslės raumenys susitraukia ir atsidaro sfinkteris, leidžiantis šlapimui išeiti per šlaplę ir išeiti iš kūno. Jei šlapimo pūslė neišleidžia šlapimo, gali atsirasti skausmas, per didelis tempimas, šlapimo nelaikymas, ašarojimas, plyšimas ir šlapimo patekimas atgal į šlapimtakius ir inkstus. Sunkesnės komplikacijos gali sukelti sepsį ir inkstų nepakankamumą, todėl dėl šlapimo pūslės išsiplėtimo reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Šią būklę gali sukelti įvairios sąlygos ir ji dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Dėl neurologinių pažeidimų raumenys gali netinkamai arba iš viso nereaguoti. Pavyzdžiui, detrusoriaus sfinkterio dissinergija (DSD) atsiranda dėl stuburo pažeidimo arba neurologinės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė (MS), ir dėl to sfinkteris nesuderinamas su šlapimo pūslės susitraukimais. Šlapimo pūslės randai dėl ankstesnių operacijų taip pat gali sukelti negalėjimą šlapintis. Šlaplės užsikimšimas, pvz., dėl cistos, lytiniu keliu plintančios ligos (dažniausiai gonorėjos) vyrams arba įgimtas defektas, taip pat gali sukelti išsipūtimą. Tai taip pat gali būti prostatos vėžio ar naviko požymis. Šlapimo susilaikymas buvo susijęs su dubens infekcija, psichoaktyvių ar anticholinerginių vaistų vartojimu ir kartais su prievartiniu analiniu seksu.
Norėdami ištirti šlapimo pūslės išsiplėtimą, gydytojas arba slaugytoja paprastai paprašo paciento atsigulti ant nugaros. Tada gydytojas arba slaugytoja baksteli į apatinę pilvo dalį, pradedant nuo gaktos simfizės, kremzlinio sąnario virš klitorio moterims ir virš varpos vyrams ir toliau trenkia į pilvą link bambos arba bambos. Jei pacientas turi išsiplėtusią šlapimo pūslę, ji skleis apčiuopiamą nuobodų garsą. Jei pacientas negali šlapintis po tam tikro laiko, pacientas greičiausiai bus kateterizuotas, kad palengvintų šlapimo pūslę ir išvengtų tolesnių komplikacijų, tokių kaip dusulys, žemas kraujospūdis, aukštas kraujospūdis, gausus prakaitavimas, skausmas ir ašarojimas. šlapimo pūslė.
Kateteris išleidžia šlapimą iš šlapimo pūslės į maišelį, o gydytojas ištirs šlapimo pūslės išsipūtimo priežastį. Įprasti tyrimai apima kraujo tyrimus, skirtus infekcijai ir prostatos specifiniams antigenams nustatyti, makšties ar varpos sekreto mėginius infekcijai patikrinti, šlapimo mėginius, ar nėra šlapimo pūslės dirginimo, akmenų ar infekcijos požymių, ir tiesiosios žarnos tyrimus prostatos būklei patikrinti. . Gydytojas taip pat gali atlikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) arba kompiuterinės tomografijos (KT) nuskaitymą, kad nustatytų, ar priežastis yra neurologinė.