Drėgnos lemputės temperatūra yra žemiausias oro temperatūros matavimas, atsirandantis dėl garavimo aušinimo, ir tai gali būti laikoma temperatūra, kurią drėgna oda jaučia, kai ją veikia judantis oras. Paprastai jis matuojamas psichrometru arba stikliniu termometru, apvyniotu drėgnu skudurėliu. Vanduo išgaruodamas iš audinio sumažina termometru matuojamą temperatūrą, nors garavimo greitis priklauso nuo santykinės drėgmės lygio. Visa lygtis, naudojama ją apskaičiuoti naudojant kitus matavimus, yra sudėtinga, tačiau ją galima įvertinti naudojant rasos tašką ir sausos lemputės temperatūrą. Vienas iš įprastų šio matavimo panaudojimo būdų yra išgaruojančių aušintuvų efektyvumo nustatymas sausuose regionuose.
Paprastai psichrometras arba gyvsidabrio stiklo termometras naudojamas šlapios lemputės temperatūrai matuoti vietoje. Psichrometras naudoja ploną vandens sluoksnį, užteptą ant termometro kolbos, kuri yra sukasi ore, o gyvsidabrio stiklo termometro termometras paprastai yra suvyniotas į drėgną audinį arba musliną. Kai drėgnas dalis veikia oras, vanduo išgaruoja ir iš termometro ištraukia šilumą, o tai sumažina užfiksuotą temperatūrą. Žemiausias garavimo aušinimo matavimas yra šlapios lemputės temperatūra.
Kadangi garavimas turi aušinimo efektą, drėgnos lemputės temperatūra visada bus mažesnė arba lygi sausos lemputės temperatūrai, kuri yra šilumos kiekis ore. Garavimo greitis turi atvirkštinį ryšį su oro prisotinimo lygiu, dar vadinamu santykiniu drėgmės lygiu. Esant didelei drėgmei, mažiau vandens gali išgaruoti ir atvėsinti šlapią lemputę, todėl temperatūra nelabai skirsis nuo sausos. Kita vertus, mažesnė drėgmė reiškia daugiau išgaravimo ir aušinimo, todėl drėgnos temperatūros temperatūra yra daug žemesnė nei sausoje. Dvi temperatūros bus vienodos, kai oras bus 100 % prisotintas, nes negali įvykti garavimas.
Drėgnos lemputės temperatūrą galima apskaičiuoti nenaudojant drėgno termometro, naudojant lygtį, kuri apjungia kitus matavimus, tokius kaip sausos lemputės temperatūra, latentinė šiluma, barometrinis slėgis ir santykinė drėgmė. Paprastesnis būdas jį įvertinti naudoja tik sausos lemputės temperatūrą ir rasos tašką. Pirmiausia iš sausos temperatūros reikia atimti rasos tašką ir padalyti šį skaičių iš trijų. Iš šio skaičiavimo gautas skaičius atimamas iš džiovinimo temperatūros.
Pavyzdį, kaip kasdieniame gyvenime naudojama šlapios lemputės temperatūra, galima pamatyti naudojant išgaruojančius aušintuvus, kartais vadinamus pelkiniais aušintuvais, kurie dažniausiai naudojami sausose vietose pastatų ir namų vidui vėsinti. Aušintuve yra sugeriančios medžiagos, kuri yra sudrėkinta vandeniu, o per medžiagą pučiamas oras. Procesas prideda oro drėgmės, todėl jis jaučiasi vėsesnis. Garavimo aušintuvai paprastai gali pasiekti 70–95 % drėgno lauko oro temperatūros. Aušintuvai neduoda tų pačių rezultatų drėgnose vietose, nes negali išgaruoti tiek daug vandens, todėl jie ženkliai nesumažina patalpų temperatūros.