Šlepetės omaras yra Scyllaridae šeimos dešimtkojis arba 10 kojų vėžiagyvis. JAV šis jūrų gyvūnas taip pat žinomas kaip kastuvas omaras, o kitose šalyse jis vadinamas papildomais pavadinimais. Jis daugiausia randamas atogrąžų vandenyse palei pakrantės šelfas. Šlepetės omarai nėra laikomi tikru omaru, nes jam trūksta nagų, tačiau, kaip ir tikrasis omaras, jis yra valgomas. Paprastai valgoma tik šlepetės omaro uodegos mėsa.
Atpažįstami šlepečių omarų bruožai yra segmentuotas egzoskeletas, išlygintas profilis ir antrasis antenų rinkinys, išsikišęs iš galvos didelėmis plokštėmis primenančiomis konstrukcijomis. Pirmasis antenų rinkinys, vadinamas antenomis, naudojamas padėti omarams pajusti savo aplinką. Šeši segmentai sudaro šlepetės omaro galvą, dar aštuoni – krūtinės ląstą, o dar šeši – pilvą. Kiekvienas pilvo segmentas turi porą pleopodų arba vaikščiojančių kojų. Likusios vaikščiojančios kojos arba žandikaulio kojos tęsiasi nuo krūtinės ląstos segmentų ir taip pat gali būti burnos dalys, padedančios omarams maitintis.
Šlepečių omarų rūšyse yra 23 gentys, kurių dydis skiriasi nuo 2.2 colio (55 mm) ilgio iki 20 colių (50 cm) ilgio. Juos galima rasti iki 1,600 pėdų (500 m) gylyje. Jie minta moliuskais ir austrėmis, taip pat kitais vėžiagyviais ir dygiaodžiais arba jūrų gyvūnais. Jie labai priklauso nuo savo šarvuotų egzoskeletų ir gebėjimo pasislėpti po nuosėdomis, kad apsaugotų juos nuo plėšrūnų.
Šlepetės omarai randami įvairiose šiltų vandenynų buveinėse. Kai kurios iš šių buveinių yra Viduržemio jūra, Raudonoji jūra, prie Rytų Afrikos krantų, vandenyse aplink Velykų salą, prie Australijos krantų ir šiltesniuose Šiaurės Amerikos vandenyse. Kai kurios šlepečių omarų rūšys renkasi rifų buveines, o kitos aptinkamos minkštesniuose substratuose. Rifuose ir urvuose gyvenančius omarus žvejoja narai, o kitus gaudo tralais.
Šlepetės omarai vadinami įvairiais vardais. Indijoje jis klaidinančiai vadinamas vėžiu. Nemažai Australijos veislių vadinamos „klaidomis“, iš kurių populiariausia yra Moretono įlankos klaida. Prancūzai šią rūšį vadina skėriu dėl savo skleidžiamo spragtelėjimo. Jis kartais vadinamas plokščiu omaru arba plokščiagalviu omaru.