Kiekvienas, užaugęs Vidurio Vakaruose, eidamas į bažnyčią ar bendruomenės vakarienę, be jokios abejonės, puikiai prisimena šlovintus ryžius. Beveik nėra guodžiančio patogaus maisto, kurio kreminė plakta grietinėlė arba zefyro pūkuota tekstūra ir vaisių skonio sluoksniai paverčia paprastus ryžius į desertą, kurį verta prisiminti. Kaip ir daugelyje namų receptų, iš tikrųjų nėra vieno būdo paruošti pašlovintus ryžius. Vieninteliai įprasti ingredientai yra ryžiai, grietinėlė ir konservuoti vaisiai.
Kulinarijos istorikai atkreipia dėmesį į išradingus Vidurio Vakarų skandinavus, sukūrusius tokią gražią pūkų krūvą. Tradiciškesniems receptams reikalingi konservuoti susmulkinti ananasai ir raudoni maraschino vyšnių bučiniai iš stiklainio. Tačiau net virėjai, dirbantys pagal savo močiučių receptus, apsikeis žodžiais, ar grietinėlė turi būti tiršta, ar ne, ar plakta, ar virta su cukrumi.
Daugumoje šlovintų ryžių receptų reikalaujama, kad vaisiai būtų mažiau vaisių ir labiau konservuoti, saldūs. Tikri bananai yra priimtini puristams, o kai kurie netgi leis keletą griežinėlių šviežio mango ar kivi, nes tų vaisių sunku rasti skardinėje. Galbūt būtų leidžiama pabarstyti skrudintu kokosu, bet vargas kiekvienam virėjui, kuris bando tradicionalistų būriui perduoti šlovintą ryžių desertą, kuriame nėra nei trintų ananasų, nei mandarinų, nei vaisių kokteilio.
Kulinarai, gyvenantys posakiu „riebus ir laimingas“, teigia, kad geriausiai šlovintuose ryžiuose pirmiausia reikia virti pačius ryžius grietinėlės ar bent jau grietinėlės ir pieno mišinyje. Taikant šį metodą gaunami ryžiai, kurie tirpsta nuo liežuvio ir yra nepaprastai skanūs. Tikėtina, kad šie virėjai įmes saują mažų zefyrų, kad įsitikintų, jog visi pagrindai yra padengti kalorijomis.
Namų virėjai, kurie siekia įtikti, bet taip pat siekia gyventi šiek tiek ilgiau, tradiciniame ryžių deserte rado įvairius sveikus riebalų, riebalų ir šiek tiek daugiau riebalų bei cukraus pakaitalų. Jie nustatė, kad rudieji ryžiai arba vasariniai ar žieminiai kviečiai yra daug skaidulų turintys ir kramtomi baltųjų ryžių pakaitalas. Užuot virti ryžius grietinėlėje, tiks liesas pienas, ypač jei pabaigoje įpilama šiek tiek migdolų pieno be cukraus. Šiems virėjams nė kiek nerūpi, kaip būdavo daroma anksčiau. Vietoj konservuotų, saldžių vaisių jie naudoja tikrus produktus, prideda graikinių riešutų, kad jie būtų traškūs.