Smegenų kamieno glioma yra navikas, atsirandantis smegenų kamiene. Ja dažniausiai serga jaunesni nei 20 metų vaikai ir paaugliai, tačiau pasitaiko ir suaugusiems nuo 30 iki 40 metų. Šie navikai yra greitai augantys, labai agresyvūs ir sunkiai gydomi. Prognozė skiriasi priklausomai nuo naviko vietos.
Šie navikai gali atsirasti trijose smegenų dalyse. Kai kurie smegenų kamieno gliomos navikai atsiranda vidurinėse smegenyse, kurios yra giliai smegenų centre. Kiti atsiranda ant tilto, kuris yra tiesiai po vidurinėmis smegenimis. Pailgosios smegenys, esančios tarp tilto ir nugaros smegenų, taip pat yra jautrios gliomoms.
Dauguma smegenų kamieno navikų atsiranda ant tilto. Šie navikai, vadinami pontine glioma, pažeidžia nervus ir raumenis aplink veidą. Tai sukelia problemų, tokių kaip dvigubas regėjimas, ir pacientui gali būti sunku kramtyti ar nuryti maistą. Augant navikui, pacientas taip pat gali patirti vaikščiojimo problemų arba galūnių silpnumą.
Priklausomai nuo smegenų kamieno gliomos vietos, pacientai taip pat gali patirti hidrocefaliją, kuri yra būklė, kai smegenyse kaupiasi smegenų skystis. Šia liga sergančius žmones gali kamuoti dažni galvos skausmai, sunku vaikščioti ar išlaikyti pusiausvyrą ir skrandžio sutrikimas. Pacientai taip pat gali skųstis, kad nejaučia vienos veido pusės arba gali atrodyti, kad pusė veido nusviro.
Gydytojai smegenų kamieno gliomos navikus diagnozuoja atlikdami magnetinio rezonanso (MRT) tyrimus. Šie neinvaziniai testai leidžia jiems pažvelgti į smegenis, ar nėra navikų. Jie taip pat gali naudoti kompiuterinę tomografiją (KT), nors šie testai dažnai nėra tokie tikslūs kaip MRT.
Pacientai, sergantys smegenų kamieno glioma, turi ribotas gydymo galimybes. Navikai yra jautrioje smegenų dalyje ir linkę greitai plisti visoje srityje, todėl gydytojai dažnai negali atlikti operacijos. Radioterapija taip pat yra rizikingas pasirinkimas, nes didelės dozės gali sukelti nuolatinį smegenų kamieno pažeidimą.
Nepaisant rizikos, radioterapija yra tinkamiausias gydymo metodas, nes smegenų kamieno gliomos navikai paprastai geriau reaguoja į radioterapiją nei chemoterapija. Kai kurie gydytojai taip pat skiria vaistus antriniams simptomams kontroliuoti. Kortikosteroidai mažina uždegimą, o kiti vaistai, tokie kaip deksametazonas, gali kontroliuoti patinimą.
Pacientai, turintys pontininių gliomų arba tilto navikų, paprastai negyvena ilgiau nei metus po diagnozės nustatymo. Tikimybė išgyventi dėl medulinės ar vidurinės smegenų gliomos yra žymiai didesnė. Gydant spinduline terapija, pacientų ilgalaikio išgyvenimo tikimybė yra apie 65–90 procentų.