Smegenų navikas, paprastai žinomas kaip smegenų auglys, yra nenormalių ląstelių, kilusių iš smegenų audinio, rinkinys. Priklausomai nuo tipo, smegenų auglys gali būti gerybinis arba piktybinis. Šios galimai rimtos būklės gydymas priklauso nuo kelių veiksnių, įskaitant naviko vietą, ir dažnai apima chirurginį auglio pašalinimą, taip pat chemoterapijos ir spindulinės terapijos taikymą. Su šia būkle susijusios komplikacijos priklauso nuo naviko vietos ir gali apimti traukulius, lėtinius galvos skausmus ir pablogėjusį regėjimą.
Nepaisant įvairių apraiškų, susijusių su smegenų neoplazmu, jo atsiradimo kilmė paprastai patenka į vieną iš dviejų kategorijų. Tie, kurie atsiranda iš smegenų audinio, yra vadinami pirminiais navikais ir gali būti gerybiniai (ne vėžiniai) arba piktybiniai (vėžiniai). Kai auglys susiformuoja smegenyse, kai kitoje kūno vietoje yra vėžys, laikoma, kad jis metastazavo iš pirminio vėžio ir tapo antriniu smegenų naviku ir yra piktybinis.
Nėra žinomos nenormalaus ląstelių vystymosi priežastys, susijusios su pirminio smegenų neoplazmo susidarymu. Paprastai pirminis neoplazmas gali susidaryti tikrame smegenų audinyje arba jį palaikančiuose audiniuose, pavyzdžiui, smegenų dangaluose. Artimiausiuose organuose, įskaitant kankorėžinę liauką ir hipofizę, taip pat gali atsirasti pirminis smegenų navikas. Pirminis smegenų auglys, laikomas reta būkle, paprastai vadinamas dėl savo ląstelių sudėties, pavyzdžiui, meningioma arba pineoblastoma.
Nors žinoma, kad dauguma antrinių navikų yra metastazavusios, kai kurie gali susidaryti esant nenustatytam vėžiui. Daugumoje asmenų neoplastinis formavimasis atsiranda dėl agresyvaus esamo piktybinio naviko, pavyzdžiui, gaubtinės žarnos, krūties ar plaučių vėžio. Yra keletas atvejų, kai smegenų auglys gali rodyti vėžį, kuris iki tol nebuvo diagnozuotas.
Paprastai asmenims, turintiems smegenų neoplazmą, atsiranda jutimo sutrikimų. Sumažėjęs regėjimas, klausa ir kalba yra dažni smegenų auglio buvimo požymiai. Kai kurie žmonės gali patirti psichologinių problemų, kurios pasireiškia kaip nepastovi nuotaika ar asmenybės pokyčiai. Augalui bręstant taip pat gali išsivystyti laipsniškas paralyžinių pojūčių atsiradimas galūnėse arba traukuliai. Papildomi smegenų neoplazmo požymiai gali būti pažinimo sutrikimas, lėtinis pykinimas ir vėmimas bei nuolatinis galvos skausmas.
Po pirminės konsultacijos ir fizinės apžiūros asmuo paprastai siunčiamas tolesniam diagnostiniam tyrimui. Asmenims gali būti atliekama daugybė vaizdo testų, kurie dažnai apima magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir pozitronų emisijos tomografiją (PET) ir kompiuterinę tomografiją (KT). Nors didžioji vaizdinių tyrimų dalis yra sutelkta į galvos ir kaklo sritį, gali būti atliktas likusio kūno įvertinimas, siekiant patikrinti, ar nėra piktybinių navikų požymių. Neurologinis tyrimas, kuriuo įvertinamos asmens jutiminės ir motorinės galimybės, paprastai yra standartinė procedūra. Be to, stereotaktine adata gali būti paimta biopsija, siekiant gauti neoplazmo ir aplinkinių audinių mėginį tolesnei analizei.
Smegenų naviko gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant naviko vietą ir dydį. Pirmasis bet kokio gydymo metodo žingsnis dažnai yra chirurginis nenormalaus augimo pašalinimas. Kai navikas yra operuojamas, ty jis yra smegenų srityje, kuri yra palanki ekscizijai, jis pašalinamas kartu su kai kuriais aplinkiniais audiniais, kurie gali būti siunčiami tolesnei laboratorinei analizei. Jei navikas yra neoperuojamas, o tai reiškia, kad jo pašalinimas būtų pernelyg rizikingas, gali būti ieškoma kitų gydymo būdų.
Chemoterapija ir spindulinė terapija paprastai skiriamos siekiant pašalinti ir pašalinti bet kokį likusį piktybinį naviką, pvz., likusią naviko dalį. Chemoterapija gali būti skiriama per burną arba į veną ir apima vaistų, skirtų bet kurioms vėžinėms ląstelėms pašalinti, vartojimą. Asmenys, kuriems taikoma chemoterapija, paprastai patiria šalutinį poveikį, kuris gali būti pykinimas, vėmimas ir nuovargis. Radiacinė terapija apima labai koncentruotų energijos bangų naudojimą vėžinėms ląstelėms sunaikinti. Kai naudojamas smegenų navikams gydyti, su spinduline terapija susijęs šalutinis poveikis priklauso nuo taikymo metodo ir gali apimti nuovargį bei uždegimą vartojimo vietoje.
Papildomos gydymo galimybės gali apimti radiochirurgijos ir vėžio specifinių vaistų terapiją. Nepaisant pavadinimo, radiochirurgija yra ne operacija, o vienkartinė medicininė terapija. Skirtingai nuo tradicinės spindulinės terapijos, radiochirurgija apima labiau koncentruotą spinduliuotės dozę, kuri gali sukelti ryškų nuovargį ir pykinimą. Vaistų terapija apima papildomų vaistų, panašių į tuos, kurie naudojami chemoterapijos metu, skyrimą, skirtų vėžinių ląstelių likučiams nukreipti ir pašalinti.