Smegenų stentas yra prietaisas, kuris atidaro užsikimšusią ar užsikimšusią smegenų arteriją, kad būtų skatinama kraujotaka. Prietaiso principas yra insulto prevencija, užtikrinant, kad nepakenktų smegenų aprūpinimui krauju. 2011 m. „The New England Journal of Medicine“ paskelbtas tyrimas sukėlė abejonių dėl smegenų stentų veiksmingumo ir tinkamumo. Šis tyrimas parodė, kad kai kuriems pacientams jie iš tikrųjų gali padidinti insulto riziką, todėl prieš rekomenduojant procedūrą svarbu atidžiai įvertinti stentavimo kandidatus.
Stentų naudojimas buvo ypač vertingas kardiologijoje, kur stentai gali būti naudojami kraujagyslėms aplink širdį atidaryti ir išlaikyti jas atviras sergant vainikinių arterijų liga ir kitomis ligomis, susijusiomis su susiaurėjimu ir užsikimšimu. Smegenų stentui įrengti reikia panašios procedūros, kai į dominančią kraujagyslę įsriegiamas kateteris, kad gydytojas galėtų įterpti plečiamą stentą. Kai jis yra vietoje, gydytojas gali jį atidaryti, kad palaikytų arteriją ir ištrauktų kateterį.
Vaizdo nurodymai yra labai svarbūs dėdami smegenų stentą, kad įsitikintumėte, jog jis yra tinkamoje vietoje. Be to, gydytojas gali paprašyti atlikti angiografijos tyrimą, kad galėtų stebėti kraujo judėjimą smegenyse. Tai leidžia gydytojui patvirtinti, kad stentas buvo tinkamai įdėtas ir tinkamai veikia. Jei taip nėra, situacijai išspręsti gali prireikti tolesnės procedūros.
Pacientams, patyrusiems insultą dėl užsikimšusių arterijų ir krešulių, ateityje gali kilti tokių incidentų rizika. Tokiais atvejais įprasta rekomenduoti vaistų terapiją su krešulius naikinančiais vaistais, siekiant sumažinti insulto riziką. Smegenų stentas yra dar vienas galimas variantas, kuriuo kraujagyslė gali būti atidaryta, kad ji vėl neužstotų. Tai galėtų būti derinama su kitais gydymo būdais, siekiant sutelkti dėmesį į bendrą insulto riziką, įskaitant ne tik vaistus, bet ir dietos bei mankštos priemones, skatinančias širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Tyrėjai, atlikę smegenų stento tyrimą 2011 m., nustatė, kad stentuoti pacientai dažniausiai patiria prastesnius rezultatus. Kai kuriems iš jų buvo padidėjusi insulto rizika – jie mirė per kelias dienas ar savaites po stento įdėjimo, nors kitu atveju jie to nebūtų padarę. Kiti mokslininkai manė, kad smegenų stentas kai kuriais atvejais gali būti vertingas ir tinkamas, tačiau sutiko, kad tyrimas parodė, kad prieš rekomenduojant šį gydymą būtų labai svarbu atidžiai įvertinti pacientą. Taip pat būtų svarbus tolesnis stebėjimas, siekiant kuo anksčiau nustatyti komplikacijas.