Smegenų stuburo skysčio tyrimas yra skysčių aplink nugaros smegenis ir smegenis analizė. Gydytojai ištraukia skystį per juosmeninę, cisterinę ar skilvelio punkciją. Surinkus smegenų skystį (CSF), laboratorija gali atlikti įvairius tyrimus, kad nustatytų centrinės nervų sistemos sutrikimus ar problemas, tokias kaip išsėtinė sklerozė, Guillain-Barre sindromas, meningitas, encefalitas, kraujavimas į smegenis ar nugaros smegenis arba vėžiniai navikai. .
Juosmeninė punkcija arba stuburo bakstelėjimas yra labiausiai paplitęs skysčių ištraukimo būdas smegenų stuburo skysčio tyrimui. Pacientas pasilenkia į priekį, kad atskleistų stuburą, arba atsigula ant šono, kelius sulenkęs link krūtinės. Prieš pradurdamas apatinę nugaros sritį, gydytojas paprastai nutirpina apatinę nugaros dalį anestezijos injekcija, kad paimtų nedidelį smegenų skysčio mėginį.
Retais atvejais gydytojui gali tekti surinkti skysčius iš kaukolės srities dėl sunkaus apatinės nugaros dalies sužalojimo ar smegenų išvaržos – būklės, kai smegenys ir smegenų skystis išstumiami iš įprastos padėties, dažniausiai dėl traumos. Cisterninė punkcija surenka skystį iš kaukolės pagrindo smegenų stuburo skysčio tyrimui. Tai atliekama specialia rentgeno nuotrauka, kuri padeda gydytojui nustatyti, kur nukreipti adatą, nes kaukolės pagrindas yra taip arti smegenų kamieno. Jei gydytojas įtaria smegenų išvaržą, skilvelio punkcija apima smegenų skysčio surinkimą iš kaukolėje išgręžtos skylės, nors tai labai reta.
Gydytojai ir laboratorijos analitikai paprastai pirmiausia žiūri į skystį, palyginti su vandeniu, atlikdami smegenų stuburo skysčio tyrimą. Skysčio, kuris paprastai yra skaidrus ir tokios pat konsistencijos kaip vanduo, spalvos ir konsistencijos pokyčiai gali rodyti kraujavimą arba reikšti bakterines infekcijas ar vėžį. Gydytojas taip pat gali ištirti baltymų kiekį skystyje. Padidėjęs baltymų kiekis gali rodyti sifilį, išsėtinę sklerozę, meningitą, nugaros smegenų ar galvos smegenų navikus arba Guillain-Barre sindromą.
Kiti įprasti smegenų skysčio tyrimai yra cheminiai tyrimai, skirti aptikti tam tikrus baltymus ir kitas medžiagas, padedančias gydytojams tiksliai diagnozuoti pacientą. Pavyzdžiui, jei įtariamas meningitas, gydytojas gali nurodyti atlikti pieno rūgšties kiekį skystyje, kad nustatytų, ar infekcija yra bakterinė ar virusinė. Kiti tyrimai ieško specifinių bakterijų, virusų ir kitų mikroorganizmų.