Smegenų stuburo skysčio analizė, taip pat žinoma kaip smegenų skysčio (CSF) analizė, susideda iš kelių laboratorinių tyrimų, kuriuos medicinos specialistai naudoja diagnostikos tikslais. Smegenų skystis yra skaidrus skystis, supantis nugaros smegenis ir smegenis, aprūpinantis jas mityba ir apsaugantis nuo sužalojimų. Renkant smegenų skystį, skysčio mėginys paprastai paimamas per juosmeninę punkciją, dar vadinamą stuburo čiaupu.
Smegenų stuburo skysčio analizėje medicinos specialistai analizuoja smegenų skysčio turinį, kad nustatytų sutrikimus ir ligas, turinčias įtakos centrinei nervų sistemai. Skystį daugiausia sudaro aminorūgštys ir gliukozė. Jei skystyje yra kitų medžiagų, pvz., baltųjų kraujo kūnelių, per daug baltymų ar vėžio ląstelių, tai rodo rimtas ligas, kurias reikia gydyti.
Vienas iš sutrikimų, kuriuos galima aptikti atliekant smegenų stuburo skysčio analizę, yra išsėtinė sklerozė – lėtinė liga, kai pažeidžiama galvos ir nugaros smegenis dengianti apsauginė medžiaga, dėl kurios pažeidžiamas nervinių ląstelių ryšys. Kitos sąlygos, kurias galima nustatyti analizuojant stuburo skystį, yra virusinės ir bakterinės ligos, tokios kaip encefalitas ar meningitas. Baltųjų kraujo kūnelių perteklius rodo infekciją ar uždegimą. CSF analizė taip pat gali diagnozuoti vėžį, apimantį nervų sistemą.
Mėginio paėmimas smegenų stuburo skysčio analizei dažniausiai atliekamas juosmenine punkcija, tačiau retais atvejais gydytojas gali pasirinkti kitą metodą. Cisterninė punkcija, kurios metu skystis surenkamas iš užpakalinės kaukolės dalies, kartais reikalinga, jei iš stuburo juosmeninės dalies nepavyksta surinkti pakankamai skysčio. Skilvelinė punkcija, kitas CSF surinkimo būdas, atliekama operacinėje išgręžiant skylę kaukolėje ir gali būti reikalinga smegenų išvaržos atveju, kai smegenų audinys ir likvoro skystis pasislenka iš įprastos padėties paciento galvoje. .
Smegenų stuburo skysčio analizė turėtų būti atliekama tik tada, kai medicinos specialistas mano, kad diagnostinė nauda yra didesnė už fizinę riziką. Juosmeninė punkcija turėtų būti atliekama tik tuo atveju, jei apatinėje nugaros dalyje nėra odos infekcijos; kitu atveju infekcija gali plisti į smegenų skystį. Gydytojai turi būti atsargūs darydami nugarą žmonėms, kurie kenčia nuo kraujo ar krešėjimo sutrikimų, nes dėl gausaus kraujavimo gali suspausti nugaros smegenys.
Juosmeninė punkcija gali sukelti smegenų skysčio nutekėjimą, kurio metu įplyšta kieta, tolimiausia smegenis ir nugaros smegenis supanti membrana. Stuburo skystis nuteka, o normalus slėgis aplink smegenis ir nugaros smegenis sumažėja. Nutekėjimo simptomai yra galvos skausmas arba CSF nutekėjimas iš ausies ar nosies.