Šmeižto privilegijos veikia kaip gynyba nuo teisinių įtarimų dėl šmeižto. Tokie kaltinimai ir ieškiniai dažnai pasitaiko žurnalistikoje ir transliuotoje žiniasklaidoje, nes asmuo ar organizacija gali ginčytis dėl paskelbtų ar padarytų pareiškimų ir reikalauti šmeižto. Šmeižto privilegijos apsaugo leidėją ar žiniasklaidos priemonę, jei ji atitinka ribotos arba absoliučios apsaugos pagal minėtas privilegijas kriterijus. Faktų tikslumo, klaidingų šaltinių, nuomonės ir teisingų komentarų arba senaties atvejais kaltinamasis gali turėti apsaugą nuo įtarimų dėl šmeižto. Teisme liudijantys ar praktikuojantys asmenys taip pat pagal nutylėjimą yra apsaugoti nuo kaltinimų šmeižtu.
Teismo proceso metu suteikiama privilegija apima liudytojus, advokatus, advokatus, teisėjus ir net įstatymų leidėjus. Šis konkretus šmeižto privilegijos taikymas apsaugo tokius žmones net melagingų ar svetimų teiginių, kurie gali būti priskirti šmeižto ar šmeižto kategorijoms, atveju. Taip užtikrinama, kad jokie parodymai ar pareiškimai nebus naudojami tolesniems teisiniams veiksmams vykdyti.
Paskelbtos ar transliuojamos informacijos atveju šmeižto privilegijos suteikiamos automatiškai, jei ginčijama informacija yra esminė tiesa. Esminė tiesa reiškia, kad, leidėjo ar transliuotojo žiniomis, informacija yra faktiškai tiksli, įrodoma ir pateikta sąžiningai. Ši gynyba suteikia beveik absoliučią apsaugą nuo įtarimų dėl šmeižto.
Tiek teisingo pranešimo privilegijos, tiek tarnybos gynyba taikomos esant klaidingiems arba neteisingiems šaltiniams. Jeigu informacija skelbiama remiantis viešu dokumentu, kuriame yra melagingos informacijos, arba melagingos informacijos valstybės pareigūno pareiškime, apsauga nuo įtarimų dėl šmeižto taikomos sąžiningo pranešimo privilegijos. Jei melaginga informacija paimta iš patikimo paskelbto naujienų šaltinio, laidų tarnybos gynyba kreipiasi, kad apsaugotų tą, kuris pasitikėjo šaltiniu pateikdamas tikslią informaciją.
Viešosiose bylose asmenys, pranešantys apie valstybės pareigūnų pareiškimus, taip pat yra apsaugoti neutralumu pagrįstų šmeižto privilegijų. Jei laikraštis praneša apie melagingą viešo asmens pareiškimą, paprasčiausias teiginio atspausdinimas negali būti laikomas pranešančiojo subjekto šmeižtu. Kita sritis, saugoma šmeižto privilegijų – nuomonė. Jei teiginys gali būti aiškiai identifikuojamas kaip nuomonė ir nepretenduojama į faktą, jis negali būti laikomas šmeižtu.
Ieškiniams dėl šmeižto taip pat turi būti taikomas senaties terminas. Jeigu praėjo protingas terminas, ieškovas negali pareikšti ieškinio ar kito reikalavimo kaltinamajam be pagrįstos priežasties per praėjusį laikotarpį. Jei šmeižikiška veika suėjo daugiau nei senaties terminas, kaltinamasis gali reikalauti privilegijos ir apsaugos.