Smogas – tai oro tarša kietosiomis dalelėmis, kuriai būdingas prastas matomumas ir daugybė žmonių sveikatos problemų. Yra keletas tipų, įskaitant natūraliai susidariusį vulkaninį smogą arba vogą, ir daugelyje pasaulio vietų buvo stengiamasi sumažinti smogo kiekį. Daugelis žmonių nežino, kad klastingiausia dalis dažnai yra nematoma, o norint gauti tikslų šios taršos vaizdą, reikalingi specializuoti moksliniai instrumentai.
Terminas buvo sukurtas 1905 m., kai Haroldas Antoine’as des Voeux norėjo sugalvoti žodį, apibūdinantį smarkų rūką, būdingą tik Londonui. Jis sukūrė „rūko“ ir „dūmų“ portmeną, kurį greitai paėmė daugybė laikraščių. Des Voeux apibūdintas tipas buvo pramoninis smogas, atsirandantis dėl medžiagų, tokių kaip anglis, degimo. Londoną ši tarša kamavo šimtmečius, o daugybė miesto lankytojų apie tai komentavo per amžius.
Kitas tipas yra fotocheminis smogas, kurį sukelia cheminė reakcija tarp deguonies, angliavandenilių ir kitų konkrečių medžiagų atmosferoje. Tinkamomis sąlygomis šios dalelės oksiduojasi, sudarydamos ozoną ir azoto oksidą. Tai yra tipas, susijęs su tokiais miestais kaip Los Andželas, kurį sukelia saulėtos dienos ir daugybė transporto priemonių išmetamųjų teršalų.
Kad susidarytų smogas, reikalingos tam tikros meteorologinės sąlygos. Tinkamą orą paprastai lydi stovintys vėjai ir oro inversija, kai karštas oras spaudžia žemiau esantį vėsesnį orą, todėl tarša sutelkiama šalia žemės. Matomumas gali būti neryškus, kaip ir pramoninių tipų atveju, arba gali atrodyti tik miglotas, jei naudojamas fotocheminis. Žiūrint iš tolo, fotocheminio smogo koncentracija įgauna rusvai oranžinę spalvą.
Daug žmonių, įskaitant vaikus ir pagyvenusius žmones, kenčia nuo smoginio poveikio. Žmonės, sergantys kvėpavimo takų ligomis, taip pat gali pradėti blogai jaustis, nes ši tarša labai stipriai veikia kvėpavimo takus. Akių ir nosies gleivinės taip pat gali sudirginti, o tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Be to, smogas kenkia augalams ir gyvūnams. Nuolatinė tarša gali pakenkti pasėliams ir sukelti ilgalaikių naminių ir ūkio gyvūnų sveikatos problemų. Galiausiai jis gali tapti korozinis, sugadinti pastatus ir transporto priemones. Pramoninis smogas yra ypač gerai žinomas dėl to, o kelioms pagrindinėms istorinėms vietoms visame pasaulyje, pavyzdžiui, Partenonui, gresia korozija.