Smulkioji motorika – tai fiziniai įgūdžiai, apimantys gebėjimą atlikti nedidelius ir griežtai kontroliuojamus raumenų judesius. Klasikinis pavyzdys yra žingsniai, susiję su batų rišimu. Nors dauguma suaugusiųjų gali susirišti batų porą apie tai negalvodami, ši užduotis gali būti gana sudėtinga vaikams, kurie nėra ištobulinę savo motorinių įgūdžių, taip pat žmonėms, turintiems tam tikrų raidos sutrikimų ir sveikstantiems po insulto ir smegenų traumų. Žmonės kasdien atlieka daugybę užduočių, kurioms reikalingi tokie įgūdžiai, todėl jų tobulėjimas yra labai svarbus.
Šiais fiziniais įgūdžiais besirūpinančius žmones ypač domina rankos. Galima sakyti, kad žmonės, turintys gerus smulkiosios motorikos įgūdžius rankose, turi rankų miklumą, atsižvelgiant į tai, kad jie gali naudoti savo rankas įvairioms tikslioms užduotims atlikti. Šie įgūdžiai taip pat naudojami kitose kūno dalyse ir yra būtini atliekant užduotis nuo vaikščiojimo iki kalbėjimo.
Natūralaus žmogaus vystymosi eigoje daugelis žmonių pradeda mokytis šių įgūdžių natūraliai. Tiesą sakant, kai kurie kūdikių refleksai, tokie kaip griebimo refleksas, skatina jų vystymąsi. Vaikai, einantys į mokyklą, ankstyvaisiais mokymosi metais dažnai užsiima pratimais, skirtais tobulinti jų smulkiąją motoriką, o vėliau šie įgūdžiai dar labiau lavinami, kai mokiniai mokosi rašyti, piešti ir užsiima įvairia kita veikla, pvz. užsisegti batus, naudotis klaviatūromis ir pan.
Gali būti naudojami įvairūs pratimai, padedantys vaikams lavinti motorinius įgūdžius. Paprasčiausiai paskatinus juos naudotis savo kūnu ir užsiimti tokiais užsiėmimais kaip grojimas instrumentais, piešimas ir darbas su moliu, kuriems reikia rankų miklumo, gali būti labai naudingas. Motorinių įgūdžių ugdymas taip pat gali būti skatinamas klasėje ir popamokinėse programose, kai kuriose mokyklose mokiniams teikiami pratimai, kuriuos galima atlikti namuose, kurie jiems padės.
Vaikams su negalia gali būti naudingas sutelktas kineziterapeuto dėmesys. Specialiu mokymu daugelis negalią turinčių vaikų gali pasiekti aukštą savarankiškumo lygį, kuris labai pagerins jų gyvenimo kokybę ir ateities perspektyvas. Suaugusiesiems, patyrusiems smegenų sužalojimus, taip pat paprastai liepiama lankyti kineziterapijos užsiėmimus, kad lavintų motorinius įgūdžius, kad jie galėtų atgauti savarankiškumą.